Pareigūnai, pavėluotai iš Rygos atvykę į Maskvos Šeremetjevo oro uostą, planavo persėsti į kitą lėktuvą, tačiau šis dėl bendrų oro taisyklių jų nepalaukė. Viešbučio atsakovas laukiantiems darbuotojams nesuteikė.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suabejojo, ar tikrai ieškovė kaip juridinis asmuo pagal Monrealio konvenciją, neturi teisės reikalauti atlyginti nuostolius. Tai, pasak LAT, prieštarautų konvencijos preambulėje išdėstytiems siekiams.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį į minėtos konvencijos atitinkamos nuostatos kalbines versijas, kurios, teismo vertinimu, nėra identiškos. Lietuviškoje ir angliškoje versijose kiek abstrakčiau įtvirtinta vežėjo atsakomybė dėl vėlavimo, o prancūziškoje – nurodyta apie paties keleivio patirtą žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ES Teisingumo Teismo prašo išaiškinti, ar Monrealio konvencijos nuostatos suprantamos ir aiškintinos taip, kad oro vežėjas tretiesiems asmenims, keleivių darbdaviui – juridiniam asmeniui, su kuriuo buvo sudarytas tarptautinio keleivių vežimo sandoris, atsako už žalą, atsiradusią už skrydžio vėlavimą, dėl kurio darbdavys patyrė papildomų su vėlavimu susijusių išlaidų (pvz., komandiruotpinigių mokėjimo) ir ar patyręs nuostolių darbdavys turi teisę reikšti reikalavimą ją atlyginti.
Civilinės bylos nagrinėjimas stabdomas iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo gavimo.
