Lietuvos oro erdvės užimtumas yra priklausomas ir nuo besikeičiančios situacijos Rusijoje bei Europoje, sako Valstybinės įmonės „Oro navigacija“ Strateginės plėtros direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Kondroška.
Pavyzdžiui kompanijos „Finnair“ skrydžių per Lietuvą padaugėjo beveik 2400. Ir tai iš dalies lėmė įvykiai Rytų Ukrainoje. Kita priežastis – bendrai išaugęs skrydžių skaičius bei sprendimas skristi į Vakarų Europą per Baltijos šalis, o ne kitais kiek brangesniais oro tranzito koridoriais.
Priklauso nuo neramumų
Pavyzdžiui, jei pagrindinės Europos erdvėje skrydžių padaugėja 1 ar 2 proc., Lietuvoje tai reiškia iki 8–10 proc. augimą.
„Jau keletą metų nemažai didžiųjų pasaulio oro bendrovių iš Londono, Frankfurto ar Amsterdamo į Vakarinės JAV pakrantės didmiesčius Los Andželą ar San Franciską ir atgal skraido per Baltijos jūrą, Šiaurės ašigalį šiek tiek užkabindami ir Lietuvos teritorinę zoną Baltijos jūroje“, – pasakojo V.Kondroška.
Dėl pasikeitusios geopolitinės situacijos kai kurios aviakompanijos keičia skrydžių maršrutus, ir tai matyti Lietuvos statistikoje.
Kerta saugesnes zonas
Pagal oro bendroves, kurios naudojasi Lietuvos Respublikos oro erdve, sparčiausiai augo „Finnair“, „Air France“, „Czech Airlines” (ČSA), bei Azijos „Singapore Airlines“, „China Southern Airlines“, „Asiana Airlines“ skrydžiai.
Dėl neramumų Rytų Ukrainoje ir numušto „Malaisia Airlines“ lėktuvo, keleiviniai lėktuvai kerta saugesnes zonas.
Tačiau Lietuvos erdve vis dažniau naudojasi ir Rusijos ir kitų NVS šalių aviakompanijos. Ženkliai skrydžių skaičių padidino „Sverdlovsk Air“, „Utair“, „S7 Airlines“, „Aeroflot“, „Belavia“. Pigių skrydžių oro bendrovių „Wizzair“ ir „Ryanair“ skrydžių skaičius taip pat augo beveik trečdaliu. Užsakomųjų reisų bendrovės „Small Planet Airlines“, „Thomas Cook“, „Pegasus Airlines“ irgi gerokai padidino skrydžių skaičių Lietuvos oro erdvėje.
Analizuojant krovininių bendrovių skrydžius, pasak „Oro navigacijos“ strateginės plėtros direktoriaus pavaduotojo dr. Vaidoto Kondroškos, daugiausia padidėjo „German Cargo“ (67 proc.) ir „Airbridge Cargo“ (38 proc.) skrydžių. Šiais metais skrydžius Lietuvos erdve pradėjo Slovėnijos „Adria Airways“, Islandijos „Air Atlanta“, Indijos „Jet Airways“.
Pajamų gauta mažiau
Tačiau statistiką blogina vietinių oro bendrovių bankrotai ir krentančios kainos. Tai, kad bankrutavo „Estonian Air“, „Air Lituanika“ ir Rusjos stambi vežėja „Transaero“, srydžių skaičius sumažėjo beveik 7000, iš kurių daugiau nei 70 proc. tenka pirmiau minėtoms veiklą sustabdžiusioms oro bendrovėms
Statistika rodo, kad per penkis šių metų mėnesius “Oro navigacija” gavo 10,9 mln eur pajamų – tai yra 1,8 proc. mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu metu.
Pagrindinė priežastis – sumažėję įkainiai. Tranzitu oro erdvę kertantiems orlaiviams jie sumenko 4 proc., o skrendantiems ar išskrendantiems iš ar į Lietuvos tarptautinius oro uostus – net 10 proc.
Pasak V. Kondroškos, aviakompanijų pasirinkimą kaip skristi į tolimesnius žemynus lemia aptarnavimo kokybė ir sauga. Oro bendrovės, pasirinkdamos skrydžių maršrutus, įvertina daugybę aplinkybių. Paslaugų kaina nėra lemiama veiksnys. Baltijos šalyse ji yra ženkliai mažesnė už Europos vidurkį.
Kasdien oro bendrovių lėktuvų įgulas, skrendančias tranzitu, artėjančias tūpti ar besirengiančias kilti iš tarptautinių šalies oro uostų, aptarnauja iki 20 skrydžių vadovų. Tranzitiniai lėktuvai Lietuvos oro erdvę vidutiniškai kerta per 14 minučių.
