Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Baltijos valstybėms nepavyksta susitarti dėl „Rail Baltica“

Pakloti pirmieji geležinkelio bėgiai „Rail Baltica“ atkarpoje Marijampolė–Kazlų Rūda
„Panevėžio kelių“ nuotr. / Pakloti pirmieji geležinkelio bėgiai „Rail Baltica“ atkarpoje Marijampolė–Kazlų Rūda
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Baltijos valstybėms ir toliau nesiseka susitarti dėl bendro transeuropinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ projekto. Pasak Lietuvos Susisiekimo ministerijos atstovo, derybos vėl gali persikelti į politinį lygį, nes šalims nepavyksta apsispręsti dėl bendros projekto koncepcijos. Estija, kuri vis dar prieštarauja Vilniaus prijungimui prie vėžės, siūlo derybas rengti Briuselyje, kur galėtų dalyvauti ir Europos Komisijos atstovai.

Praėjusią savaitę Taline vykusiose derybos, pasak Arenijaus Jackaus, buvo nevaisingos ir beveik dėl nieko nesusitarta.

„Iš tikrųjų esam stipriai nusivylę, nes nepavyko dėl nieko susitarti. Dėl Vilniaus Estija stato išankstines sąlygas, vis bando kelti derybas į politinį lygį. Galima įžvelgti norą ir nebaigti derybų“, – BNS sakė Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento vadovas A.Jackus.

Valstybėms nepavyksta susitarti dėl bendros projekto apimties ir koncepcijos, tačiau bandoma diskutuoti dėl techninių klausimų, kurie, anot ministerijos atstovo, yra nereikšmingi, kol nėra bendro požiūrio į „Rail Baltica“ įmonės steigimą

Anot jo, valstybėms nepavyksta susitarti dėl bendros projekto apimties ir koncepcijos, tačiau bandoma diskutuoti dėl techninių klausimų, kurie, anot ministerijos atstovo, yra nereikšmingi, kol nėra bendro požiūrio į „Rail Baltica“ įmonės steigimą.

A.Jackus sakė, kad per dvi dienas pavyko tik susitarti, kad į bendrovės akcininkų sutarties preambulę būtų įrašyta šiuo metu statoma „Rail Baltica“ trasa nuo Lenkijos iki Kauno. Ministerijos atstovas teigė, kad tai sukėlė daug diskusijų.

„Estija informavo, kad kitais klausimais lieka prie savo nuomonės“, – teigė A.Jackus.

Jo teigimu, nėra konkretaus termino, iki kada turėtų būti susitarta dėl akcininkų sutarties, tačiau tai padaryti reikėtų kuo greičiau: „Derybų terminas buvo sausio 1 diena, kuri jau yra praėjusi. Taip pat Europos Komisija buvo žadėjusi, kad paraiškas dėl finansavimo reiks teikti pavasarį, tačiau dabar tas terminas buvo nukeltas lyg ir į rudenį. Bet reikėtų kuo greičiau susitarti, nes paraiškoms irgi reikia laiko.“

Anot A.Jackaus, Estija siūlo balandžio viduryje derybas rengti nebe kurioje nors iš Baltijos valstybių, o Briuselyje. Planuojama, kad jose galėtų dalyvauti ir Europos Komisijos atstovai.

Rail-Baltica
Rail-Baltica

„EK nuomonė irgi yra svarbi, šioje finansinėje perspektyvoje Komisijos indėlis gali būti geras, tačiau dėl pagrindinių dalykų turi susitarti pačios valstybės. Pirmiausia reikia susitarti dėl koncepcijos, o po to galima derėtis dėl finansavimo ir kitų klausimų“, – aiškino ministerijos atstovas.

Susisiekimo ministro atstovas Ričardas Slapšys BNS teigė, kad jeigu dėl bendros įmonės nepavyks susitarti kitose derybose, jas teks kelti į politinį lygmenį.

„Panašu, kad tai krypsta į politinį klausimą, kurio specialistai nebegali išspręsti. Jeigu kitame susitikime šalims nepavyks susitarti, atrodo, kad teks vienokia, ar kitokia forma pasiekti politinį susitarimą“, – BNS sakė R.Slapšys.

Lietuva su Latvija ir Estija derasi dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo - pagrindinis valstybių ginčas kyla dėl Vilniaus prijungimo prie trasos.

Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže

Pernai rugsėjo 16 dieną penkių valstybių – Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos – transporto ministrai Vilniuje pasirašė deklaraciją dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės steigimo. Susitarimas pasiektas po to, kai Estija nusileido dėl Lietuvos siekio, kad projektas Lietuvoje apjungtų ir sostinę Vilnių.

Baltijos šalių premjerai, po Estijos reikalavimo perkelti derybas į politinį lygmenį, vasarį žodžiu aptarė Vilniaus prijungimo klausimą, tačiau nepasirašė jokio dokumento šiuo klausimu.

Lietuva 100 kilometrų atšaką nuo Kauno iki Vilniaus nori modernizuoti, kad visų Baltijos valstybių sostinės būtų sujungtos transeuropine vėže.

Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos susisiekimo ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad projektas gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.

Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie VERSLO rubriką