Kažkada visa buvusios prekybos bazės teritorija, užimanti per 20 hektarų, priklausė savivaldybei. Dabar pastatai privatizuoti, prie jų suformuoti sklypai. Šiuo metu čia veikia apie 100 smulkiojo verslo įmonių, kuriose dirba apie 1000 žmonių. Tačiau dėl itin prastų, apie pora dešimtmečių netvarkomų kelių klientai čia, pasak verslininkų, užsuka vis rečiau.
Čia būtų galima atidaryti dar daugiau verslų, tarp jų – smulkios gamybos, jau nebekalbėkim apie prekybą. Gal jau tai yra atgyvena, bet šitie pastatai leidžia vystytis smulkiai gamybai, – tvirtina verslininkė Aurelija Petkūnienė.
„Tai yra didžiulė teritorija strategiškai labai patrauklioje vietoje. Čia būtų galima atidaryti dar daugiau verslų, tarp jų – smulkios gamybos, jau nebekalbėkim apie prekybą. Gal jau tai yra atgyvena, bet šitie pastatai leidžia vystytis smulkiai gamybai“, – tvirtina verslininkė Aurelija Petkūnienė.
Verslininkai sako siūlę kelius remontuoti už savo lėšas, jei savivaldybė sutiktų investicijoms reikalinga suma sumažinti mokesčius į miesto biudžetą.
„Atsakymas buvo ne, kategoriškai. Sakė: jūs esate savininkai, darykitės viską patys“, – pasakoja verslininkas Stasys Armalis.
Teritoriją apžiūrėję miesto politikai sako sieksią, kad lėšų keliui remontuoti būtų rasta kuo greičiau, bet pripažįsta, kad šiemet tai nepavyks.
„Gaila, aišku, kad šiek tiek per praėjusių metų biudžeto svarstymą nebuvo įtraukta į šių metų biudžetą šios lėšos, bet tai reikia galvot apie kitus metus“, – tikina Klaipėdos savivaldybės Strateginės plėtros komiteto pirmininkas Artūras Razbadauskas.
Tačiau vien lėšos problemos nepanaikins – teks spręsti ir teisinę dilemą: pagal galiojantį detalųjį planą keliai yra privatūs – išdalyti turto čia turintiems savininkams, o investuoti į privačią nuosavybę savivaldybė negali.
