Nuo šių metų liepos 1-os dienos, įgyvendinus optimizavimo planus, Vilniuje keleivių vežimo paslaugas teiks autobusai, troleibusai ir mažos talpos autobusai. Mieste pradės veikti greitųjų maršrutų tinklas, galios visoms transporto priemonėms bendra bilietų sistema. Vilniaus viešojo transporto parkas bus papildytas naujais, ekologiškais ir neįgaliesiems pritaikytais mažos talpos autobusais.
Tikisi daugiau keleivių
Anot Vilniaus mero Artūro Zuoko, praėjus pusmečiui po pertvarkos visuomeniniu transportu važinės trečdaliu daugiau vilniečių negu dabar. „Visi didieji miestai seniai suprato, kad ateitis priklauso visuomeniniam transportui. Tą suprato ir Vilnius. Mus spaudžia ir finansiniai dalykai, nes jeigu gautume tiek lėšų, kiek Ryga ar Talinas, gal galvotume ir kitokius variantus. Turėdami ribotus finansus, turime siekti, kad viskas būtų efektyvu“, – kalbėjo A.Zuokas.
Mero teigimu, pereinamojo laikotarpio pertvarkai nereikia, kadangi ji planuojama jau nuo 2007 metų ir miestas yra visiškai pasiruošęs pokyčiams. „Nemažai daliai privačių vežėjų sutartys, joms pasibaigus, buvo pratęstos keletą kartų ir bendras laikotarpis jau yra dveji metai, kadangi vis nepavykdavo priimti galutinio sprendimo. Nes, tarkim, parkus sujungti nėra labai paprasta, taryba tai padarė tik prieš pusantrų metų. Šiandien mes esame visiškai pasiruošę, o pereinamasis laikotarpis prasidėjo šių metų pradžioje, kada visi privatūs vežėjai sužinojo, kad nuo liepos keičiasi visuomeninio transporto sistema“, – teigė A.Zuokas.
Nuo 1993 metų žymiai sumažėjo viešojo transporto keleivių, vis daugiau žmonių naudojasi asmeniniais automobiliais. Viešojo transporto finansinė padėtis taip pat tik blogėja. 2010 metais skolos buvo net 183 mln. Lt, o 2011 metais visuomeninio transporto bendrovę teko gelbėti nuo bankroto. Anot mero, tada sujungtos troleibusų ir autobusų įmonės, imtasi kitų priemonių, todėl dabar skolos sumažėjo 70 mln. Lt ir dabar siekia 111 mln. Lt.
Svarbu, kad važinėtų greitai
„Ši pertvarka reikalinga, kad Vilniuje egzistuotų viena viešojo transporto sistema, kad visos transporto rūšys sistemos viduje nekonkuruotų, o papildytų viena kitą. Tai pažangi sistema, kuri efektyvi sąnaudų požiūriu ir patogi keleiviams. Sistemoje galiotų bendras bilietas, su kuriuo būtų galima važinėti visu transportu“, – kalbėjo meras.
A.Zuokas teigė, kad svarbu ir tai, kad autobusai ir troleibusai važinėtų greitai, o ne stovėtų spūstyje su automobiliais. Neturėtų dubliuotis maršrutai, nes tai didina nuostolius, o miestui trūksta lėšų padengti sąnaudas.
„Pagrindinis miesto stuburas bus greitieji miesto maršrutai, nuo liepos jų bus šeši. Tai bus efektyvu ir leis sutaupyti apie 10 mln. Lt kasmet“, – sakė A.Zuokas.
Greitieji maršrutai bus tokie: Santariškės–Stotis, Santariškės per Laisvės prospektą–Stotis, Fabijoniškės–Oro uostas, Pilaitė–Saulėtekis, Pašilaičiai–Saulėtekis, Naujoji Vilnia–Centras.
Prie greitųjų maršrutų kitos transporto rūšys priveš keleivius, ypač tuos, kurie gyvena miesto pakraščiuose.
Daugės A juostų
Ar sistema tikrai veiks, kaip žada Vilniaus savivaldybė, parodys laikas. Tačiau jau dabar kilo didžiulė pasipiktinimo banga dėl maršrutinių taksi naikinimo sostinės centre, paliekant jiems tik privežimo funkciją. Daugės ir A juostų sostinės gatvėse, planuojama papildomai turėti 15 kilometrų tokių juostų. Jomis galės važinėti ir taksi, privatūs autobusai ir automobiliai, kuriais važiuos ne mažiau negu keturi keleiviai, jeigu bus pakeistos Kelių eismo taisyklės.
„Platinsime gatves, iki liepos 1 dienos tai minimaliomis sąnaudomis darysime“, – apie tai, kad naujosios A juostos netrukdys automobiliams, kalbėjo A.Zuokas.
Mero teigimu, kaltinimai, kad su vilniečiais nebuvo derinama pertvarka, nėra pagrįsti, kadangi sprendimas priimtas dar 2010 metais ir tuomet buvo atliktos apklausos.
Autobusai arba troleibusai atvažiuos per 5–6 minutes, tad tai esą bus kur kas dažniau, negu būdavo iki šiol. „Vilnius pagal plotą yra vienas didžiausių miestų Europoje, todėl turime labai tiksliai sudaryti sistemą“, – tvirtino Vilniaus vadovas.
Greitųjų maršrutų trasos
Greitųjų maršrutų trasos drieksis per tas miesto dalis, kur važinėja daugiausia keleivių. Prie jų jungsis privežimo maršrutai. Greitieji maršrutai bus šeši ir jie sudarys viešojo transporto branduolį, kur važinėja daugiausia keleivių.
Kalbėdamas apie A juostų įrengimą Vilniaus miesto savivaldybės Viešojo transporto projekto optimizavimo koordinatorius Kastytis Lubys pateikė Ozo gatvės pavyzdį, kad šioje gatvėje vietoj keturių eismo juostų bus penkios, viena iš jų bus skirta visuomeniniam transportui, kuris visada be kliūčių galės sukti į Kalvarijų gatvę. Esą tai visiškai atitiks teisės aktus.
Mero teigimu, vasara yra labai geras laikas pertvarkyti sistemą, nes tuo metu tiek automobilių, tiek keleivių srautai visuomeniniame transporte sumažėja. O A juostų ateityje atsiras ir daugiau, bet tam reikia daugiau laiko, ne iki liepos 1-osios.
Kol kas nėra aišku, kaip bus su privežimo maršrutais, kadangi tarybai nepatvirtinus konkurso aprašo negalima skelbti konkursų. Tačiau pasiūlius vienam iš tarybos narių nuspręsta rengti naują sprendimą ir jį siūlyti kitame tarybos posėdyje. Vis dėlto net ir pritarus tam sprendimui, iki liepos 1 dienos konkursai neįvyks, privatūs vežėjai Vilniaus mieste pradės važinėti vėliau.
Anot K.Lubio, labiausiai nedidelės talpos transporto priemonių reikės miesto pakraščiuose, kur dideli autobusai paprasčiausiai nepravažiuoja. Kai kuriuose miesto rajonuose iki šiol iš viso nebuvo viešojo transporto, tarkim, Kalnėnuose, o dabar gali atsirasti.
A.Zuoko teigimu, sutartys su privačiais vežėjais jau nutrauktos ir tik kelios bendrovės tai bando užginčyti. Paklaustas, ar, jo duomenimis, privatūs vežėjai yra finansiškai pajėgūs atnaujinti savo transporto parką pagal konkurso reikalavimus, kur numatyta, kad mikroautobusai būtų pritaikyti neįgaliesiems ir pan., A.Zuokas teigė, kad numatytas pereinamasis laikotarpis, kai vežėjai galės tuos dalykus susitvarkyti. Taip pat esą sutartys būtų ilgalaikės, todėl vežėjai galės uždirbti.
Iš viso planuojama 30 privežimo maršrutų, iš jų 20-čiai vežėjai bus parinkti konkurso būdu.
