Abiejų paminėtų susitikimų aplinkybės yra itin įtemptos – ne viena Europos valstybė yra giliai įklimpusi į skolas. Baiminasi vadinamojo domino efekto – sugriuvus vienos šalies finansų sistemai ir jos Vyriausybei paprašius finansinės paramos, tas pats galėtų ištikti ir kitas valstybes.
Airijos bėdos gali sukelti griūtį
Antradienį patvirtinta, kad su Europos Komisijos (EK), Europos centrinio banko (ECB) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovais buvo susitikusi ir derėjosi Airijos Vyriausybė. Pati Airija kalbas, kad jai gali prireikti finansinės pagalbos, neigia ir tvirtina, jog jos skolų finansavimas yra užtikrintas. Tačiau neoficialiai kalbama, kad Airiją gali ištikti Graikijos, kuri paramos prašė šių metų pavasarį, likimas. „Barclays Capital“ suskaičiavo, kad Airijai galėtų prireikti iki 80 mlrd. eurų dydžio paramos paketo.
Kaip Briuselyje žurnalistams sakė aukštas pareigas einantis, tačiau nenorėjęs būti įvardytas EK pareigūnas, Airijai paprašius finansinės paramos, domino efektas veikiausiai būtų neišvengiamas. Baiminamasi, kad tada į EK, ECB ir TVF duris su tokiu pat prašymu pasibelstų Portugalija, Ispanija. „Be to, visai neaišku, kas darosi Italijoje“, – kalbėjo pareigūnas. Jis neatmetė galimybės, kad ši valstybė taip pat galėtų prašyti pagalbos.
Kokios būtų tokių įvykių pasekmės, neaišku. Net ir Europos Sąjungos prezidentas Hermanas van Rompuy, antradienį pripažino, kad euro zonai ir net visai ES iškilo grėsmė. „Turime dirbti kartu, kad išsaugotume euro zoną. Jei neišgyvens euro zona, neišgyvens ir ES“, – H.van Rompuy cituoja britų visuomeninio transliuotojo BBC interneto svetainė.
Problemų turi dauguma šalių
Sugriuvus vienos šalies finansų sistemai ir jos Vyriausybei paprašius finansinės paramos, tas pats galėtų ištikti ir kitas valstybes.Tiesa, kaip priminė jau minėtas EK pareigūnas, biudžeto deficitas gerokai viršija leistiną normą daugelyje ES ir euro zonos šalių. Euro zonos šalių biudžeto deficito vidurkis dar praėjusiais metais pasiekė 6,3 proc., nors neturėtų viršyti 3 procentų. O 27 ES šalių biudžeto deficitas vidutiniškai siekia 6,8 procento.
„Europos atsigavimas yra trapus ir neužtikrintas. Mes neturime būti optimistai. Turime būti atsargūs ir saugotis, kad recesija nevirstų depresija“, – kalbėjo pareigūnas. Dėl to, anot jo, nereikėtų koncentruotis vien į biudžetą ir jo bėdas – svarbu išspręsti ir struktūrines problemas. „Norint pakeisti situaciją struktūrinės reformos yra būtinos. Kitaip ekonomikai gresia ateinančius 10 metų truksiantis sąstingis“, – sakė jis.
Šiomis dienomis Briuselyje pusiau juokais, pusiau rimtai kalbama, kas būtų nutikę asmeniui, kuris vadinamaisiais gerais laikais, kai finansų, nekilnojamojo turto sektoriuose buvo pučiami burbulai, bankai noriai skolino, o visi noriai skolinosi, būtų viskam pasakęs „Stop!“. „Jis būtų padėjęs ekonomikai, tačiau tuo metu jį būtų išsiuntę tiesiai į Gvantanamą“, – svarstė taip pat anonimiškumą norintis išsaugoti Europos Tarybos pareigūnas.
