Neaiški padėtis kaimyninėje valstybėje uždėjo apynasrį ir pastaruoju metu sparčiai augusiam Lietuvos eksportui į Baltarusiją. Visgi ne visi šioje šalyje verslą vystantys lietuviai užkliuvo už nestabilios Baltarusijos ekonomikos rąsto.
„Mūsų įmonės reikalai vyksta kaip ir įprastai. Turime valiutinius sandėrius, taigi su problemomis nesusiduriame. Niekas nesustabdė derybų, visi nori statyti. Iš tikrųjų šiuo metu mūsų paslaugomis domisi net daugiau įmonių nei seniau“, – „15min“ pasakojo bendrovės „Alvora“ generalinis direktorius Nikolajus Kolesnikas.
Po kelias dienas per savaitę Baltarusijoje praleidžiantis vyras tikino jokios panikos šalies viduje nejaučiantis ir į artimiausią ateitį kaimyninėje valstybėje žvelgiantis pozityviai. „Nežinau, kaip gimė kalbos apie paniką. Problema šiuo metu yra tik įsigyti užsienio valiutą, nes nėra kurso. Tačiau tikiu, kad jis artimiausiu metu atsiras ir situacija pagerės, – sakė N.Kolesnikas.
Vien per šių metų sausio-vasario mėnesius negiamas prekybos balansas padidėjo per 1,5 mlrd. JAV dolerių.Pasak Lietuvos ambasados Baltarusijoje antrojo sekretoriaus Giedriaus Granicko, pagrindinė kaimyninės valstybės ekonomikos problema išlieka vis didėjantis neigiamas užsienio prekybos balansas. „Vien per šių metų sausio-vasario mėnesius negiamas prekybos balansas padidėjo per 1,5 mlrd. JAV dolerių. Šalies valdžia bando pagerinti situaciją ieškodama potencialių investuotojų, planuodama privatizaciją bei laukdama paskolos iš Rusijos“, – „15min“ sakė G.Granickas.
Vis dėlto Baltarusijai būtinos struktūrinės ir ekonomikos reformos – tai pripažįsta ne tik ekonomistai, bet ir Baltarusijos vyriausybė.
Paklaustas, ar išties baltarusiai nepanikuoja dėl valiutų krizės, G.Granickas atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius 20 metų šios šalies piliečiai buvo susidūrę ir su milžiniška infliacija, ir devalvacija, ir prekių trūkumais. „Todėl kai kurie Baltarusijos piliečiai rengiasi blogiausiam variantui. Per paskutinius keletą mėnesių buvo kilusi cukraus ir aliejaus pirkimo banga, kuri šiuo metu nuslūgo. Nuolatiniu tapo valiutos keitimo iš nacionalinės į užsienio valiutą poreikis“, – nuotaikomis Baltarusijoje dalinosi Lietuvos diplomatas.
Pasekmės Lietuvai
Paklausta, kokių pasekmių nestabili ekonominė situacija kaimyninėje šalyje gali turėti Lietuvai, SEB banko vyriausioji analitikė sakė, kad pirmiausiai tai turi įtakos šalies eksportui. „Mūsų eksporto sąlygos į Baltarusiją dėl valiutos kurso pokyčio blogėja. Tuo tarpu ši kaimyninė šalis buvo viena iš tų valstybių, kur Lietuvos eksportas pastaruoju metu augo itin sparčiai“, – sakė V.Tauraitė.
Be to, Lietuva gali pajusti ir netiesioginių pasekmių, kaip antai brangstančios prekės, kurias iki šiol lietuviai mėgdavo įsivežti iš Baltarusijos – degalai, tabako produktai, alkoholis ir pan.
„Pozityvių dalykų iš šioje situacijoje įžvelgti sudėtinga: eksporto konkurencingumas mažėja, kainos kyla“, – sakė finansų analitikė.
