Lyderiai tikisi, kad ši precedento neturinti beveik trilijono JAV dolerių tarptautinė intervencija taps žaidimo taisykles keičiančiu Bendrijos finansų fondu, kurį taip pat papildys Europos centrinio banko (ECB) veiksmai siekiant pažaboti valstybių įsiskolinimus ir sutramdyti valiutų rinkas.
ES finansų ministrai po ilgiau nei 11 valandų trukusio derybų maratono susitarė, kad sunkų laikotarpį išgyvenančios euro zonos šalys skirs tam fondui 440 mlrd. eurų, o dar 60 mlrd. eurų pridės Europos Komisija.
Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde pabrėžė, kad būtina imtis stiprių priemonių, siekiant pažaboti finansų „ryklius“, mėginančius pasipelnyti iš šios krizės.Dar „bent pusę šios sumos“ (250 mlrd. eurų) skirs TVF, sakė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Ispanijos finansų ministrė Elena Salgado.
Šis milžiniškas finansinio gelbėjimo paketas „įrodo, kad mes ginsime eurą visomis priemonėmis“, pabrėžė ES ekonomikos ir valiutos reikalų komisaras Ollis Rehnas, kalbėdamas apie veiksmus, tarp kurių taip pat buvo visos Bendrijos sprendimas kreiptis pagalbos į TVF.
Pasirašius šią sutartį Briuselyje, akcijų kaina prekybą pradėjusioje Tokijo biržoje iškart patraukė aukštyn.
Tuo tarpu Europos centrinis bankas pareiškė „vykdysiantis intervencijas euro zonos viešųjų ir privačių paskolų draudimo rinkose“.
ECB pareiškė, kad tokios priemonės yra pateisinamos dėl „išskirtinių aplinkybių“, taip pat nurodė, jog Didžiosios Britanijos, Kanados, Šveicarijos ir JAV centriniai imsis priemonių, kad Europos rinkose nepristigtų JAV dolerių.
Šis proveržis buvo pasiektas po sekmadienį vykusių pokalbių telefonu tarp JAV prezidento Baracko Obamos, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy.
Prieš pat paskelbiant susitarimo dėl naujojo finansinės pagalbos fondo detales A.Merkel valdančioji koalicija neteko daugumos Vokietijos parlamento aukštuosiuose rūmuose – Bundesrate: supykę rinkėjai nubaudė Berlyną dėl nuomonės pakeitimo ir sprendimo pritarti tarptautiniam Graikijos finansų gelbėjimo planui. Tą 110 mlrd. eurų vertės gelbėjimo paketą Vokietijos dienraštis „Bild“ jau pavadino riebiausiu čekiu per visą istoriją.
Rinkose smunkant pasitikėjimui euru, taip pat iškilus įsiskolinimų ir biudžeto deficito krizių pavojui Portugalijoje, Ispanijoje ir Italijoje, Berlynas ryžosi rizikuoti ir pritarė planui, pagal kurį problemų patiriančioms šalims bus užtikrinamos dvišalės paskolos, skolinimosi garantijos ir kredito linijos.
Tačiau naujosios priemonės bus taikomos tik pažeidžiamoms euro zonos, kuriai priklauso 16 šalių, narėms.
Šis pagalbos modelis iš esmės atitinka Graikijai skirto finansinio gelbėjimo paketo sąlygas. Atėnai užsitikrino teisę skolintis trejus metus mainais į radikalų valstybės išlaidų mažinimą ir kitas ekonomikos reformas.
Prancūzijos finansų ministrė Christine Lagarde pabrėžė, kad būtina imtis stiprių priemonių, siekiant pažaboti finansų „ryklius“, mėginančius pasipelnyti iš šios krizės.
Ministrams buvo pavesta ieškoti būdų, kaip sumažinti pavojų, iškilusį valstybių finansams, komerciniams bankams ir ekonomikos atsigavimui, o Austrijos finansų ministras Josefas Proellis šią padėtį pavadino „didžiausiu iššūkiu nuo euro sukūrimo“.
Anksčiau ES įsteigto 50 mlrd. eurų krizių fondo lėšos buvo prieinamos tik ne euro zonos šalims, todėl jos buvo plačiai naudojamos padėti Rumunijai, Vengrijai ir Latvijai.
