Susipynusi valstybių ekonomika tiesiog neleidžia Vokietijai ar Prancūzijai palikti likimo valioje krizėje įklimpusių valstybių – Airijos, Graikijos, Portugalijos ir į tą pačią duobę grimztančių Italijos ir Ispanijos.
Nuo tolesnės šių valstybių ekonomikos raidos priklausys ir stipriausių pasaulio ekonomikų likimas. Vienas euro zonos aukščiausiųjų pareigūnų svarstomas euro zonos valstybių, o ir euro zonos bei visos Europos Sąjungos, gelbėjimo planas – bendros euro zonos valstybių obligacijos.
Banko „Danske“ analitikai teigia, kad šis žingsnis yra realus, visgi artimiausiu metu greičiausiai nebus žengtas. Vokietijos kanclerė Angela Merkel nepritaria rizikų kolektyvizavimui, o bendros euro zonos obligacijos reikštų pigsiantį skolinimąsi krizės kamuojamoms valstybėms ir brangsiančias paskolas Europos ekonomikos milžinėms, labiausiai – Vokietijai ir Prancūzijai.
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ pakalbintas SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad euro obligacijos būtų labai didelė našta geriausioms euro zonos valstybėms.
„Visuomet miniu pavyzdį apie namų bendriją: joje gyvena viena šeima bedarbių, kuri dar ir pagirtauja, o kiti gyvena tvarkingai. Jei tie girtaujantieji norėtų pasiimti paskolą, jos negautų, bet jie pasikviečia namų bendriją, kurios finansų vaizdas geresnis, ir paprašo jos paimti paskolą“, – svarstė G.Nausėda.
„Danske“ analitikų teigimu, euro zonos obligacijų sukūrimas reikštų išnyksiantį rinkų spaudimą šalims individualiai spręsti fiskalines problemas. Esą svarbu, kad spaudimas spręsti šalies finansines problemas būtų trejopas – valstybes turi prižiūrėti institucijos, rinka ir kitos valstybės.
Kol kas stiprus yra tik rinkos spaudimas, o tam, kad sėkmingai veiktų euro obligacijos, būtina, kad pabustų kitos valstybės ir tarptautinės institucijos.
