Atsižvelgiant į kol kas geresnį nei planuota šių metų rezultatą, 2010 m. metinio augimo rodikliai gerokai padidinti, palyginti su pavasario prognoze. Nors padėtis pasaulyje gerėja ir pradedamas fiskalinis konsolidavimas, numatoma, kad ekonominė veikla į metų pabaigą ir 2011 m. kiek sulėtės, bet didėjant paklausai privačiajame sektoriuje 2012 m. turėtų vėl atsigauti. ES ekonomikai vis labiau atsigaunant tikimasi, kad prognozės laikotarpiu darbo rinkos sąlygos, kaip ir biudžeto būklė, pamažu gerės. Numatoma, kad 2012 m. nedarbo lygis sumažės iki maždaug 9 proc., o valstybių biudžeto deficitas – iki apytikriai 4,25 proc. BVP. Tačiau pavienių valstybių narių pažanga ir toliau bus nevienoda.
Už ES ekonomikos ir pinigų politiką atsakingas EK narys Olli Rehnas sakė: „Ekonomika vis labiau atsigauna. Džiugina prognozė, kad kitais metais Europoje pagaliau ims didėti užimtumas. Dėl konsolidavimo priemonių poveikio ir atsigaunančio augimo taip pat pradeda mažėti valstybių biudžeto deficitas. Tačiau šis atsigavimas netolygus, o daugelyje valstybių narių tęsiasi sunkus prisitaikymo laikotarpis. Siekiant sukurti tvirtą tvaraus augimo ir darbo vietų kūrimo pagrindą, būtina ryžtingai tęsti fiskalinį konsolidavimą ir anksčiau įgyvendinti augimo skatinimo politiką. Neramumai valstybės skolos vertybinių popierių rinkose tik patvirtina poreikį imtis ryžtingų politikos veiksmų."
Pokyčiai kol kas iš esmės palankūs
Kaip ir ankstesniais atsigavimo po finansų krizių atvejais, dabartinis ekonomikos pakilimo procesas kol kas gana vangus. Nors pastaruoju metu ES ekonominė padėtis labai pagerėjo: 2010 m. maloniai nustebino didesnis nei planuota augimas, ypač antrąjį ketvirtį. Be to, atrodo, kad atsigauna vis daugiau sektorių. Kurį laiką eksportas nuolat augo (tai pirmas įprasto atsigavimo modelio etapas), o dabar prasideda kitas ES ekonomikos etapas – dėl eksporto augimo ima didėti investicijų (į įrangą) paklausa.
Atsigavimas laipsniškas ir nevienodas
Atsižvelgiant į tai, kad prognozuojamas ekonominės veiklos sulėtėjimas visame pasaulyje stabdo eksporto augimą, o laikinosios paramos priemonės artėja prie pabaigos, artimiausios ES ekonomikos perspektyvos atrodo niūresnės. Numatoma, kad prognozės laikotarpiu grynojo eksporto poveikis BVP augimui mažės, o vidaus paklausos poveikis pamažu augant investicijoms ir privačiam vartojimui didės. Kalbant apie investicijas, tikimasi, kad tokie veiksniai kaip gerėjantis pajėgumų naudojimo koeficientas ir didėjantis įmonių pelnas skatins augimą, o besitęsiantis finansinės padėties koregavimas ir fiskalinis konsolidavimas jį stabdys. Kalbant apie privatų vartojimą, pamažu gerėjanti užimtumo perspektyva, nuosaikus pajamų augimas ir maža infliacija pagrindžia prognozuojamą didesnį augimą, nors ir šiuo atveju bus juntamas slopinamasis konsolidavimo ir namų ūkių įsiskolinimo mažinimo poveikis.
Atsigavimas vis labiau juntamas daugelyje sektorių.Nors apskritai atsigavimas darosi vis labiau savaiminis, pavienių valstybių narių pažanga tebėra nevienoda: kai kurių iš jų ekonomika turėtų atsigauti palyginti sparčiai, o kitų pažanga bus lėta. Tai rodo koregavimo uždavinių masto skirtumus įvairiose šalyse ir ES bei euro zonoje vykstantį perorientavimą.
Darbo rinkos sąlygos ima gerėti
Darbo rinkos pokyčiai paprastai pusmečiu ar daugiau atsilieka nuo BVP pokyčių. Pagal šią tendenciją pastaraisiais mėnesiais ES darbo rinkos sąlygos pradėjo stabilizuotis, o prognozės laikotarpiu tikimasi nedidelio pagerėjimo. Numatoma, kad 2011 ir 2012 m. užimtumas augs atitinkamai beveik 0,5 ir maždaug 0,75 proc., o nedarbo lygis turėtų laipsniškai mažėti nuo maždaug 9,5 proc. šiais metais iki apytikriai 9 proc. 2012 m.
Matyti ir teigiamų fiskalinių pokyčių: beveik pusė ES valstybių narių planuoja, kad šiais metais jų valdžios sektoriaus biudžeto deficitas bus mažesnis nei 2009 m. Atsižvelgiant į tai, kad skatinamosios priemonės nutraukiamos ir vis labiau įsitvirtina konsolidavimo etapas, numatoma, kad kitais metais 24 valstybėse narėse deficitas sumažės. Visoje ES 2011 m. numatomas kiek didesnis nei 5 proc. BVP deficitas, o 2012 m., ekonomikai vis labiau atsigaunant, jis turėtų sumažėti dar maždaug 1 procentiniu punktu. Tačiau skolos santykis prognozės laikotarpiu ir toliau didės.
Infliacija išlieka nedidelė
Ateinančiu laikotarpiu tiek ES, tiek euro zonoje vartotojų kainų infliacija turėtų būti palyginti nedidelė. Numatoma, kad šiais ir kitais metais ES SVKI infliacija bus vidutiniškai 2 proc., o 2012 m. sumažės iki maždaug 1,75 proc. (atitinkamas 2011–2012 m. euro zonos rodiklis – 1,75 proc.). Dėl išliekančio ekonomikos sąstingio, taip pat gana nedidelio atlyginimų ir vieneto darbo sąnaudų augimo ateityje infliacija turėtų išlikti nedidelė, nepaisant kiek didesnių pagrindinių produktų kainų ir netiesioginių mokesčių bei administruojamų kainų padidėjimo kai kuriose valstybėse narėse.
Padėtis labai neaiški, bet rizika subalansuota
Padėtis tebėra labai neaiški, todėl nereikia pamiršti su ES ekonomikos augimo perspektyva sietinos rizikos, nors ji atrodo iš esmės subalansuota. Optimizmo teikia tai, kad BVP augimas labiau susijęs su vidaus paklausa, o ekonominės veiklos suaktyvėjimas Vokietijoje turi įtakos ir kitoms valstybėms narėms – šie veiksniai gali pasireikšti daug labiau, negu dabar numatoma.
Taip pat gali būti, kad politikos priemonėmis, kuriomis siekiama mažinti didelį deficitą ir skolą, pavyks veiksmingiau, nei manyta, išsklaidyti nerimą rinkoje ir padidinti įmonių bei vartotojų pasitikėjimą. Kita vertus, susirūpinimą vis dar kelia padėtis finansų rinkoje: kaip rodo pastaruoju metu atsinaujinusi įtampa Vyriausybės obligacijų rinkose, šioje srityje dar gali kilti sunkumų. Be to, negalima neatsižvelgti į tai, kad užsienio paklausa gali būti silpnesnė, negu tikimasi, o fiskalinis konsolidavimas tose šalyse, kur jis vykdomas, gali turėti didesnę neigiamą įtaką vidaus paklausai, negu prognozuojama. Su infliacijos perspektyva sietina rizika taip pat yra iš esmės subalansuota.
