Chaosas – toks, koks jis yra ir dabar
Graikija turi įrodyti, kad sugeba vykdyti šalies finansų reformą. Tokiu atveju Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas pervestų papildomų paramos lėšų šios šalies ekonomikos gelbėjimui. Tačiau, kaip teigia publikacijos autorius, kova su Graikijos biudžeto chaosu bus itin sudėtinga: galima laukti išaugsiančio nedarbo, socialinės įtampos, o ekonomikos augimas bus silpnas. Be to, Graikija turi ne tik smarkiai sumažinti išlaidas, bet ir įvykdyti didelės apimties privatizaciją.
Tačiau, straipsnio autoriaus nuomone, šis scenarijus ir toliau kurtų įtampą, nes jau dabar galima daryti išvadas, kad, nepaisant paramos, finansinių rinkų tai nenuramina. Viena iš priežasčių yra ir tai, kad nėra bendros finansinės politikos: euro zonos šalių atstovų nuomonės panašios į kakofonišką ansamblį.
Paramos padvigubinimas
Kaip rašo straipsnio autorius, Europos centriniame banke diskutuojama apie tai, kad reikėtų smarkiai padidinti paramos su krize susidūrusioms šalims fondą. Ketinama šį fondą padidinti nuo 700 mlrd. eurų iki 1,5 trln. eurų. Taip visų pirma būtų bandoma išgelbėti Italiją ir investuotojams duodama aiški žinia, kad nėra reikalo užsiimti prieš šią šalį nukreiptomis spekuliacijomis.
Tačiau, kaip pažymi autorius, toks fondo padidinimas būtų sunkiai įtikėtinas: šalių-donorių rinkėjai jau ir dabar nepatenkinti dėl užsitęsusios skolų krizės. Pavyzdžiui, Berlynas jau paskelbė nepritariantis fondo padidinimo planui.
Graikija refinansuos skolas
Jeigu Graikija nesumokės skolų, autoriaus teigimu, visai įmanomas nereguliuojamas šalies bankrotas. Analitiko teigimu, įprastiniam bankrotui Graikijoje sąlygų nėra – tam, kad šalis sugebėtų tartis su kreditoriais ir iš anksto aptartų skolų restruktūrizavimą, valstybėje pernelyg nestabili padėtis.
Jeigu įvyks nevaldomas Graikijos bankrotas, pasekmės bus gana dramatiškos – tai sukels paniką, ir ne tik Graikijos rinkoje. Tai gali privesti prie staigaus Europos ekonomikos kritimo.
Kai kurie ekonomistai teigia, kad Graikijai skolų restruktūrizavimas būtų vienintelė išeitis – pati ji su skolomis nesusitvarkys. Tačiau tai turėtų vykti kaip įmanoma geriau viską suplanavus, kad nesukeltų nerimo finansų rinkose, geriausia, jeigu procesas truktų kelerius metus.
Euro zona iširs
Grįžimas prie nacionalinių valiutų galėtų padaryti prasiskolinusių šalių eksportą konkurencingesniu – devalvavusios savo valiutą šalys paverstų gaminamus produktus pigesniais užsienyje.
Ekspertams pateikiant skirtingus vertinimus dėl to, ar euro zona žlugs, šios publikacijos autorius yra užtikrintas, kad bent jau Vokietija grįš prie nacionalinės valiutos. Jis taip pat teigia, kad Vokietija greičiausiai sukurs nedidelę valiutos sąjungą, į kurią įeis ekonomiškai stipriausios šalys – Vokietija, Prancūzija, Suomija, Austrija, Nyderlandai.
Šioje situacijoje publikacijos autorius Vokietijai mato ir pliusų, ir minusų – tai sumažins kreditų procentus, tačiau kartu pavers vokiškas prekes užsienyje brangesnėmis, nes markės kursas smarkiai pakiltų dolerio atžvilgiu.
Tiesa, autoriaus teigimu, prasiskolinusios šalys stengsis tokio scenarijaus kaip įmanoma išvengti – joms tai reikštų grįžimą prie didesnių kreditų procentų, didesnės infliacijos, be to, visiškai neaišku, kokiu būdu su savo nuvertėjusiomis valiutomis jos mokėtų skolas, paimtas eurais.
