Didžiausiuose Kinijos miestuose, tokiuose kaip Pekinas ir Šanchajus, nekilnojamojo turto kainos taip išaugo, kad didžioji dalis šalies gyventojų tapo tiesiog nepajėgi šį turtą įpirkti. Tačiau analitikai pažymi, kad būsto kainos šiais metais vargu ar kris, nepaisant griežtų valdžios priemonių šiam kainų burbului suvaržyti.
Praėjusią savaitę paskelbtoje metinėje šalies nekilnojamojo turto sektoriaus apžvalgoje įspėjama, kad staigiai pakilusios būsto kainos tapo svarbiausia kliūtimi sėkmingai šio sektoriaus plėtrai. Šanchajuje būsto kainos 2008 m. padidėjo 14 proc. Dar tiek pat jos augo 2009 m.
Vis dėlto jaunas nekilnojamojo turto agentas Šanchajuje įsitikinęs, kad kainos neturėtų atbaidyti vartotojų. „Per pastarąjį mėnesį pardaviau septynis būstus. Dabar yra pats geriausias metas pirkti. Mūsų atliktas rinkos tyrimas rodo, kad kainos greičiausiai ir toliau augs“, – teigė jis BBC.
Šis agentas neabejotinai turi gero pardavėjo įgūdžių. Vis dėlto parduoti būsto 24 metų Hanui Rui jam nepavyko. Būsto kainos akivazdžiai viršijo šio jaunuolio galimybes. H.Rui taupo iš paskutiniųjų. Kiekvieną mėnesį būstui jis atideda pusę savo atlyginimo. Tačiau dviejų miegamųjų butas gali kainuoti 20 ar net 30 kartų daugiau nei vidutinis metinis atlyginimas.
Šiuo metu H.Rui ankštu bendrabučio būstu dalijasi su savo mergina ir kolega iš darbo. Jaunuoliai miega ankštoje lovoje, apsuptoje plikų sienų.
Vestuvių planai
Kaip BBC sakė H.Rui, būsto įsigijimas yra ne pasirinkimas, bet būtinybė. Jei jis praras savo darbą, kartu praras ir namus. Jaunuolis nori per ateinančius trejus metus susituokti, taigi turi įsigyti būstą. „Esu tradicinis žmogus. Manau, kad kai sukuri šeimą, privalai turėti būstą. Antraip vedybos neturi prasmės, nes negali pasiūyti vienas kitam saugumo“, – mintimis dalijosi kinas. Jis taip pat pridūrė manąs, kad jo merginos tėvai gali neleisti jai už jo ištekėti, kol jis neįsigys savo nuosavo būsto.
Nauji namai janavedžiams yra tokie svarbūs, kad didžioji dalis šeimų daro viską, ką gali, kad padėtų jiems už šį būstą susimokėti. Tai viena iš priežasčių, kodėl Kinijos nekilnojamojo turto rinkos burbulas gali nesprogti, kaip kad daugelis baiminasi. Būsto paklausa šioje šalyje vis dar didžiulė.
Pan Feng neseniai įsigijo naują butą. Jos šeima padėjo už jį susimokėti, taigi merginai nereikėjo imti paskolos. Ji įsitikinusi, kad naujo būsto paklausa Šanchajuje užtikrins, kad į būstą investuoti pinigai niekur nedings. „Būsto paklausa yra daug didesnė nei pasiūla, tai užtikrina mano investiciją, – sako ji. – Tik tada, kai valdžia užtikrins, kad visi norintys turi savo nuosavą būstą, kainos pradės kristi. Tai gali būti po 10 ar 20 metų“.
Mergina greičiausiai teisi. Kinijos rinka yra daug stabilesnė nei daugelio Vakarų pasaulio valstybių. „Čia ketvirtadalis pirkėjų už būstą atsiskaito grynaisiais. Mažiausia įmoka siekia 20 proc. būsto kainos, tačiau dažnai žmonės iškart sumoka net 30–40 proc. būsto kainos.
H.Rui į Šanchajų atvyko iš Hubei provincijos, ieškodamas geresnio gyvenimo. Jis neabejoja, kad bus atrastas sprendimas, kaip apraminti įkaitusį nekilnojamojo turto sektorių ir kad valdžiai pavyks pasiekti, kad nuosavo būsto įsigijimas taptų visiems prieinamesnis.
