Šiandien kalbos apie kiaulių marą – kiek pritilę, o neseniai nuspręsta atšaukti ekstremalią situaciją šalyje. Tačiau tai dar nereiškia, kad Lietuvai pavyko su šiuo užkratu visiškai susidoroti. Šiuo metu Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai daug dėmesio skiria keliautojų švietimui – vien 2014-aisiais, praėjus geram pusmečiui po AKM protrūkio Lietuvoje paskelbimo, Vilniaus oro uostas buvo konfiskavęs apie pusę tonos įvairių mėsos ir pieno produktų, kuriuos keleiviai vežė asmeniniame bagaže.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai primena, jog nors apie tai nesusimąstome, nuo keliaujančiųjų šiuo metu priklauso stambus verslas, darbo vietos kaimo vietovėse, galiausiai – šimtų gyvulių ir laukinių gyvūnų likimas.
Kadangi 2013-aisiais AKM protrūkiai nustatyti Baltarusijoje, Gardino srityje. Į Ispaniją išsiųsti du Lietuvoje nuo šios ligos kritusių šernų mėginiai parodė, jog dviem šernams nustatyto viruso štamas yra identiškas kaip afrikinio kiaulių maro viruso, cirkuliuojančio Rusijoje ir Baltarusijoje. Vėliau liga netruko išplisti Lenkijoje (kritę gyvuliai užfiksuoti praėjus apytikriai mėnesiui po protrūkio Lietuvoje), Latvijoje, Estijoje. Apskaičiuota, kad virusas gali „keliauti“ po 350 kilometrų per metus, sėdamas didžiulius nuostolius, nes štai Rusija iškart išgirdusi informaciją apie kiaulių marą paskelbė embargą kiaulienai iš Lenkijos, Lietuvos ir kitų ES šalių.
Konfiskuotoje dešroje buvo pavojingas užkratas
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus vedėjas Egidijus Pumputis sako, kad dar prieš savaitę afrikinio kiaulių maro protrūkis užfiksuotas pas privatų kiaulių augintoją Anykščių rajone. Taigi, negalime teigti, jog su šia liga susidorota.
„Afrikinis kiaulių maras valstybinių sienų nepripažįsta. Užkratas plinta laisvai, juo labiau, kad jį platina laukiniai gyvūnai. Iš pradžių buvo siekiama užkirsti kelią tokiu būdu: statomi įvairūs barjerai ir tvoros. Tačiau vėliau praktika parodė, kad fizinės priemonės neveikia – padeda tik žmonių budrumas ir savimonė, suvokimas, kad liga gali plisti dėl kiekvieno iš mūsų neapdairaus elgesio. Tik tai šiandien gali užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui“, – sako VMVT atstovas.
Pasak Egidijaus Pumpučio, jei dešra ar bet koks kitas mėsos gaminys pagaminamas iš paskersto gyvūno – per šį produktą virusas lengvai plinta toliau.
„Ne veltui paimame keliautojų maisto produktus. Neseniai viename pasienio poste paėmėme dešrą, kurią keliautojai norėjo įsivežti iš kaimyninės šalies, Baltarusijos. Ši dešra buvo nuvežta į laboratoriją ir paimti jos mėginiai. Nustatėme, kad ji pagaminta iš sergančių gyvūnų mėsos – dešroje rastas pavojingo viruso genomas“, – sakė E.Pumputis.
Virusas žmonėms nepavojingas, tačiau sukelia didžiulius finansinius nuostolius
Atrodo, tai tik mažas gabalėlis dešros, tačiau jei jo paragaus šernas ar kiaulė – Lietuvoje prasidės naujas maro protrūkis. Skamba neįtikėtinai? Deja, kai virusą lengvai perneša paukščiai, vabzdžiai, erkės ir žmonės, užkratas neretai „keliauja“ sparčiau, nei keliautojai.
„Reikia būti labai dėmesingam. Vienas sumuštinis su užkrėstos mėsos gabalėliu gali sukelti milijoninius nuostolius, jei pateks į stambią kiaulių fermą. Paukščiai gali pasičiupti mėsos gabalėlį, taip pat – laukiniai gyvūnai. Kilus protrūkiui ilgą laiką toje teritorijoje ir žmonės, ir ūkio subjektai negalės laikyti kiaulių“, – perspėjo VMVT Pasienio maisto ir veterinarinės kontrolės skyriaus vedėjas.
Pašnekovas priminė, jog maro nuostoliai pakerta ne tik kiaules – šeimos, ištisi kaimai patiria didžiulius finansinius nuostolius, jei maro užkratas pasiekia stambias fermas – žmonės netenka darbo, nes kiaulininkystės ūkiai negali suvaldyti staiga smogusių didelių nuostolių.
Perspėjimas turistams: ką atsinešėte, tą išsineškite
Šiuo metu iš visų ne Europos sąjungos šalių į Lietuvą draudžiamą įsivežti gyvūninės kilmės produktus – mėsą ir pieną. Taip pat iš jų pagamintų produktų. Draudimas negalioja tik produktams, įvežamiems iš Lichtenšteino, Norvegijos, Maltos, t.y. esančių Europoje.
Produktus draudžiama įvežti keliaujantiems ir lėktuvu, ir automobiliu, ir autobusais bei traukiniais. Jei keliautojas spyriojasi, ginčijasi ar nesutinka atiduoti maisto produktų, jam gali būti pritaikyta ir administracinė atsakomybė.
Beje, jei keliaudami į Baltarusiją ar Rusiją pasiimsite su savimi lašinių paltį, jų parsivežti jau nebegalėsite. Kitaip tariant, nesvarbu, kad mėsa pagaminta ne trečiojoje šalyje, jos įsivežti iš Baltarusijos, Rusijos teritorijos atgal į Lietuvą taip pat negalima.
Kaip reikėtų elgtis keliaujant gamtoje?
„Apskritai egzistuoja „turisto etiketas“: turi palikti stovyklavietę tokią, kokią radai – išsinešti visas savo šiukšles, maisto likučius, pageidautina surinkti ir besimėtančias ne savo šiukšles. „Saugodami gamtą apsaugosime ir save. Nemeskite lauke mėsos produktų, neišpilkite likusio pieno“, – prašė keliautojų E.Pumputis. Beje, manoma, jog virusas ir pradėjo plisti dėl įpročio maisto atliekomis šerti kiaules bei šernus.
Ar užkrėstą mėsą įmanoma atskirti iš jos išvaizdos?
„Mėsa, pagaminta iš sergančio gyvūno, vizualiai nieko nesiskiria nuo sveiko. Tik laboratoriniais tyrimais galima patvirtinti arba paneigti AKM diagnozę",– sakė pašnekovas.
Kai kurie gyventojai, siekdami išvengti nuostolių, skuba paskersti sergančias kiaules ir tyliai parduoti jų mėsos gaminius, suvartoti ar išdovanoti juos giminaičiams.
„Tai tikrai pavojingas būdas. Tačiau kaimo žmonės, ne pirmą kartą auginantys kiaules, puikiai žino, kaip atrodo sergančio gyvūno mėsa. Jei pastebite, kad abejotinos kokybės mėsa atidavinėjama ar pardavinėjama, praneškite Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai“, – sako E.Pumputis.
Ligą platina šernai ir keliautojai
Šiandieninę kiaulių maro situaciją Lietuvoje VMVT atstovas vadina stabilia. „Išmokom su afrikinių kiaulių maru gyventi, tačiau situacijos neišsprendėme. Vis griežtėja reikalavimai ir kontrolė žmonių, kurie nori laikyti kiaules. Ne tik kiaulių augintojai, bet ir kiekvienas iš mūsų galime būtų didelio ligos protrūkio priežastimi“, – kalbėjo pašnekovas.
Jis taip pat pabrėžė, jog jei garsiai neskelbiama apie ligos protrūkius Baltarusijoje ir Rusijoje, dar nereiškia, kad jų nėra. Apskritai iš šių šalių, ypač Baltarusijos, gaunama labai mažai informacijos apie ligą.
Beje, medžiotojai vis dar turi laikytis taisyklės ištirti kiekvieną sumedžiotą šerną. Pagrindiniai būdai, kuriais plinta liga: šernų migracija, arba keliautojų vežiojami maisto produktai. Valstybė, medžiotojai, Europos sąjunga ir veterinarijos gydytojai deda dideles pastangas, siekdami sustabdyti ligos plitimą. Tuo metu keliautojams tereikia nevežti iš Rytų kaimynių mėsos produktų, o sumuštinius su dešra (jei jau taip norisi) suvalgyti dar prieš sėdant į lėktuvą ar kertant sieną.
