Nustatyta 19 atvejų kiaulių laikymo vietose
„Afrikinis kiaulių maras nustatytas 21 savivaldybėje. Labiausiai jis paplitęs
laukinėje faunoje, kur šiandienai turime 372 atvejus. Dar 19 židinių šiemet nustatyta naminių kiaulių laikymo vietose – Elektrėnų, Kaišiadorių, Jonavos, Kėdainių rajonuose ir, paskutinis atvejis, lapkričio paskutinę savaitę Anykščių rajone“, – informacija dalinasi specialistas.
Lietuva pagal užkrato paplitimą yra padalinta į tris zonas: pirmoji zona – tai apsauginė teritorija, kurioje netaikomi jokie apribojimai. Joje nenustatyti AKM židinių nei laukinėje, nei naminėje faunoje, tačiau ji ribojasi su užkrėstomis teritorijomis. Antroje zonoje yra nustatyti AKM atvejai laukinėje faunoje, todėl šioje zonoje taikomi apribojimai kiaulių judėjimui iš ar į laikymo vietas. Jos turi visiškai atitikti biologinio saugumo reikalavimus. Iš antrosios zonos draudžiama eksportuoti gyvas kiaules į Europos Sąjungos (ES) ir trečiąsias šalis. Trečiojoje zonoje AKM atvejai nustatyti tiek šernams, tiek naminėms kiaulėms, todėl čia kiaulių judėjimas leidžiamas tik Lietuvos teritorijoje ir tik iš pilnai biosaugą įgyvendinančių kiaulių ūkių, o eksportas iš zonos į ES ir trečiąsias šalis draudžiamas.
Kaip pasiskirsčiusios zonos pagal rajonus, galite rasti paspaudę nuorodą.
Kaip teigia M.Masiulis, zonų ribos koreguojamos kas ketvirtį, atsižvelgiant į AKM nustatymo atvejus. „Jei virusas neaptinkamas kiaulėse 12 mėnesių, tuomet administracinė teritorija gali būti pakeista iš trečiosios zonos į antrąją. Paskutinį ketvirtį Lietuva pateikė prašymą dėl Kupiškio rajono, nes čia, įgyvendinus biologinės saugos reikalavimus, nebuvo aptikta viruso kiaulių laikymo vietose 15 mėnesių. Prašymas buvo patenkintas ir Kupiškio rajonas buvo priskirtas antrajai zonai, nes čia vis dar pasitaiko AKM atvejų tarp šernų“, – teigia VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas.
Labiausiai pasiteisino biologinės saugos priemonės
Per kovos su virusu metus išbandyta ne viena priemonė – tai ir biologinės saugos reikalavimai kiaules laikantiems ūkiams, ir šernų populiacijos reguliavimas, pasitelkiant medžiotojus, ir rekomendacijos ir reikalavimai besilankantiems miškuose. Klausiame M.Masiulio, kuri iš šių priemonių labiausiai pasiteisino. Specialistas sako, kad labiausiai kovoje su virusu padeda sąžiningas biologinės saugos reikalavimų laikymasis.
„Šių metų užkrato atvejai parodė, kad nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų ir juos taikant tik dėl tikrintojų, o ne realiai kovojant su liga, AKM patenka į kiaulių laikymo vietas. Pastarosiomis dienomis Anykščių rajone užfiksuotas atvejis, kuomet virusas nustatytas kiaulei. Nors šaltasis metų laikas ir nėra didelio aktyvumo miške, tačiau nepaisius biologinio saugumo reikalavimų, užkratas buvo perneštas iš miško į kiaulių laikymo vietą“, - pasakoja specialistas.
Pasak jo, kiaulių laikytojai turi suvokti, kad tik laikantis reikalavimų bus galima išvengti ligos patekimo į kiaulių ūkius – jei patiesiamas dezinfekcinis barjeras, bet jis nėra užpildomas skysčiu, tuomet tokia priemonė bus neveiksminga. Taip pat grįžusiems iš miško reikėtų ne su tais pačiais rūbais skubėti į tvartą, bet pirmiausia persirengti. Taip pat, jei miške yra nustatyta AKM atvejų, bent 48 valandas neiti į kiaulių laikymo vietą.
Dar viena priemonė, kuri pasiteisino, tai kiaulių, laikomų smulkiuose ūkiuose, išskerdimas, naikinant pasikartojančius ligos židinius. Šiuo metu, iki gruodžio 18 d., vyksta kiaulių išskerdimas buferinėse zonose. Kiaulių laikytojai turi įvykdyti reikalavimą, tuomet jiems išmokomos kompensacijos. Jie taip pat negali bent metus laikyti kiaulių, kad teritorija išsivalytų.
Prognozės – nedžiuginančios
M.Masiulis prognozuoja, kad artimiausiu metu proveržio kovoje su AKM nereikėtų tikėtis – kol serga šernai, tol liga niekur iš Lietuvos nesitrauks. Tačiau galima mažinti šernų populiaciją, o tai daroma pasitelkiant medžiotojus. Taip pat aplinkos užterštumą mažina laukinių gyvūnų gaišenų suradimas ir surinkimas.
„Kol yra ligai jautrių gyvūnų, tol užkratas bus paplitęs. Ką galime padaryti, taip apsaugoti kiaulių laikytojus ir jų ūkius, o tam reikia laikytis visų biologinės saugos reikalavimų“, – nurodo specialistas.
Primename, kad AKM Lietuvoje pirmą kartą buvo diagnozuotas 2014 m. sausio 24 d. Tai ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Ja gyvūnai užkrečiami tiek tiesioginio kontakto, tiek netiesioginio kontakto būdu, pavyzdžiui, per rūbus, pašarus ar transportą. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas.
Afrikinio kiaulių maro virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Užsikrėtusių kiaulių mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.
