2014 metais Seimas priėmė kai kuriuos teisės aktus, kuriais buvo įtvirtini saugikliai užsieniečiams perkant žemę. Pavyzdžiui, žmogus, norintis įsigyti žemės, turi pastaruosius trejus metus gyventi ir mokėti mokesčius Lietuvoje, būti deklaravęs pasėlius, ūkininko ūkį.
Lietuvoje tais metais rengtas referendumas dėl draudimo užsieniečiams pirkti žemę, tačiau dėl per mažo balsuotojų skaičiaus jis paskelbtas neįvykusiu.
Tačiau Seimas kai kuriuos saugiklius įtvirtino. Todėl šiandien Europos Komisija mano, kad kai kurie saugikliai pažeidžia laisvą kapitalo judėjimą ir įsisteigimo laisvę. Prašymus pakeisti teisės aktus dėl žemės įsigijimo gavo ne tik Lietuva, bet ir Latvija, Vengrija, Slovakija ir Bulgarija.
Lietuva 2014 m. saugiklius priėmė pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Komisijos nuomone, kai kurios taisyklės gali atgrasyti tarpvalstybines investicijas.
„Kai kuriais apribojimais gali būti siekiama pagrįstų tikslų, nes jais kovojama su pirkimu spekuliacijos tikslais arba atsižvelgiama į planavimo ir kaimo politikos tikslus, bet tam, kad tie apribojimai būtų teisėti, jie privalo būti proporcingi ir jais negali būti diskriminuojami kiti ES piliečiai“, – rašoma Europos Komisijos pranešime.
Tiesa, Komisija neprieštarauja, kad valdžios turėtų galimybę reguliuoti žemės ūkio paskirties žemės rinką, kad tokia žemė ir toliau būtų naudojama žemės ūkio reikmėms.
Tačiau Briuselis prieštarauja reikalavimams, kad žemės pirkėjas turi būti ūkininkas, ir mano, kad jie per griežti ir diskriminaciniai – taip varžomos investicijos į kaimo plėtrą.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas pastebi, kad šaliai gresia sankcijos. Instituto teigimu, dalis šio įstatymo nuostatų labiausiai kenkia pačiai Lietuvai, bet to galimai prieštarauja Konstitucijai.
„EK tik patvirtina, kad Lietuvos politikų priimtas populistinis įstatymas kertasi su europietiškomis vertybėmis. Bet didžiausią žalą dėl šio įstatymo patiria būtent Lietuvos piliečiai: žemės savininkai ir ūkininkai.
Draudimais dirbtinai sumažinama jų žemės kaina, ūkininkai negali plėstis, sudaromos kliūtys pradėti ūkininkauti naujiems. Raginame Lietuvos valdžią skubos tvarka naikinti, keisti šį įstatymą“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Jei Lietuva per du mėnesius nesuderins savo nacionalinių teisės aktų su ES teise, EK svarstys kreiptis į ES Teisingumo Teismą.
