Ką paliksime ateities kartoms?
„Miškas nuo seno buvo svarbus lietuvių tautai – jis rengė, šildė ir gelbėjo nuo bado. Dabar, civilizacijai ir technologijoms žengiant į priekį, jis įgavo dar vieną, ne mažiau svarbią, prasmę – tapo „žemės plaučiais“, garantuojančiais tvarų klimatą, tad jo priežiūra ir išsaugojimas tapo itin svarbiu. Turime visus išteklius naudoti racionaliai ir atsakingai, kad patenkintume žmonijos reikmes dabar, neapribodami ateities kartų galimybių tenkinti savųjų. Lietuva puikiai laikosi Paryžiaus susitarimo, jau dabar mažindama išmetamųjų, šiltnamio efektą sukeliančių, dujų kiekį – kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis esame įsipareigoję iki 2030 m. sumažinti šių dujų išmetimą net 40 proc. Mūsų šalies miškų sektoriaus laukia panašus iššūkis, kaip ir visoje ES – išlaikyti šio sektoriaus ekonominį gyvybingumą, kad jo ekologinės, socialinės ir ekonominės funkcijos būtų išlaikytos ateities kartoms“, – sako Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus specialistas Gediminas Mažeika.
Pasak jo, pastaraisiais metais kasmet buvo iškertama daugiau nei 7 mln. m3 medienos, dalis jų – tiesiant kelius ir elektros linijas bei miško paskirties žemę keičiant į žemės ūkio, tačiau šie procesai turi būti griežtai kontroliuojami, užtikrinant viso miškų ūkio stabilumą ir tvarumą – šalyje ne tik atkuriami iškirsti miškai, bet ir kasmet pasodinama 3–4 tūkst. hektarų naujų. Labai svarbu išsaugoti miškų biologinę įvairovę, jų produktyvumą, atsikūrimą bei gyvybingumą, nepažeidžiant kitų ekosistemų – miško ekonominė vertė priklauso ne tik nuo paruošiamos pardavimui medienos, bet ir miško grybų, uogų, vaistinių augalų, gyvūnijos įvairovės bei jų biologinės apsaugos.
Lietuvos miškingumas dabar yra 33,4 proc. ir tai yra geriausias rodiklis nuo praėjusio šimtmečio pradžios, tačiau svarbu jį ir toliau didinti, užtikrinant kokybišką miškų apsaugą, jų priežiūrą ir racionalų išteklių panaudojimą, ypač, kai didžiąją dalį investicijų galima padengti iš ES fondų.
ES paramai svarbios sąlygos
Norintys iš miško gauti ekonominės naudos ir ją nuosekliai „auginti“ savo vaikų bei anūkų ateičiai, didinti miškų ūkio perspektyvumą bei švelninti klimato kaitą, tačiau nežinantys, kaip tai daryti, gali pasitelkti konsultantus, teikdami paraiškas gauti konsultavimo paslaugas skirtas miško valdytojams pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos (KPP) priemonės „Konsultavimo paslaugos, ūkio valdymo ir ūkininkų pavadavimo paslaugos“ veiklos sritį „Parama pasinaudoti konsultavimo paslaugomis“.
Šios priemonės vienas iš prioritetų – skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkio, miškininkystės sektoriuose ir kaimo vietovėse, atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas, skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose.
Paraiškas paramai konsultacijų paslaugoms gauti gali teikti ūkininkai, jaunieji ūkininkai ir kiti žemės valdytojai, užsiimantys žemės ūkio veikla, miško valdytojai, kaimo vietovėse veikiančios labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, – visi, atitinkantys bendrąsias ir specialiąsias tinkamumo sąlygas ir reikalavimus pareiškėjams.
Paraiškos yra priimamos iki šių metų rugpjūčio 31 d. Vienam konsultavimo paslaugų gavėjui per programos įgyvendinimo laikotarpį didžiausia galima pasinaudoti konsultavimo paslaugomis suma yra 1500 Eur be PVM. Svarbu žinoti, kad norint gauti paramą, reikia būti įregistravusiems žemės ūkio valdą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 3D-278 nustatyta tvarka, o miško valda (miško plotas) turi būti ne mažesnė kaip 1,0 ha.
Daugiau informacijos apie KPP priemones galima rasti Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse (www.zum.lrv.lt , www.nma.lt).
