Gegužės mėnesio numeriu žurnalas „National Geographic Lietuva“ pradeda aštuonis mėnesius truksiančią straipsnių seriją, nagrinėsiančią, kaip pamaitinti milžinišku tempu didėjantį alkanų burnų skaičių ir nenualinti planetos.
„Žemės ūkis yra vienas pagrindinių visuotinio klimato atšilimo veiksnių, dėl kurio veiklos išmetama daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei iš mūsų automobilių, sunkvežimių, traukinių ir lėktuvų kartu sudėjus.
Galvijus ir ryžius auginančiuose ūkiuose išsiskiria dideli metano kiekiai, tręšiami laukai didina azoto dioksido kiekį, o iškirtus atogrąžų miškus, idant būtų galima auginti pasėlius ir gyvulius, išaugo anglies dioksido emisija.
Žemės ūkio veiklos sukeltos aplinkosaugos problemos yra milžiniškos, ir jos tik didės stengiantis patenkinti augantį maisto poreikį. Sulaukę 2050 m. turėsime pamaitinti dviem milijardais daugiau žmonių, t.y., per 9 milijardus burnų.
Ūkiai yra labiausiai nuo troškulio kenčiantis brangių vandens išteklių vartotojas ir didžiausias jų teršėjas, nes trąšų ir gyvulių srutų nuotėkis pažeidžia viso pasaulio ežerų, upių ir jautrias pakrančių ekosistemas. Ūkiai tapo svarbiausia nykstančios laukinės gamtos ir biologinės įvairovės priežastimi, nes, išnaikinus didelius pievų ir miškų plotus, buvo suardytos pagrindinės natūralios buveinės“, – teigiama pirmajame „National Geographic“ žurnalo serijos straipsnyje.
Žemės ūkio veiklos sukeltos aplinkosaugos problemos yra milžiniškos, ir jos tik didės stengiantis patenkinti augantį maisto poreikį. Sulaukę 2050 m. turėsime pamaitinti dviem milijardais daugiau žmonių, t.y., per 9 milijardus burnų.
Sparčiai augantis gyventojų skaičius nėra vienintelė priežastis, lemianti didėjantį maisto poreikį. Pasaulyje, ypač Kinijoje ir Indijoje, gerėjant gyvenimo lygiui, auga mėsos, kiaušinių bei pieno produktų paklausa, todėl kyla būtinybė auginti daugiau javų ir sojų, kuriomis būtų išmaitintas didesnis kiekis galvijų, kiaulių ir viščiukų. Jei ši tendencija tęsis, augančio gyventojų skaičiaus ir gerėjančios mitybos našta privers iki amžiaus vidurio kone padvigubinti pasėlių kiekį.
Diskusijos apie tai, kaip spręsti pasaulinę maisto problemą, stipriai supriešino tradicinės žemdirbystės atstovus ir viso pasaulio prekybininkus su vietos maisto augintojais ir ekologiniais ūkiais. Kiekvienos šalies argumentai yra teisingi, tačiau nereikėtų rinktis kurios nors vienos pozicijos.
Maisto pramonė skaičiais:
- Žemės ūkio veiklai (ganykloms ir pasėliams) naudojami 38,6 proc. visos neapledėjusios žemės.
- Tik 55 proc. kalorijų iš pasaulyje auginamų pasėlių tenka žmonių mitybai, likusios atitenka gyvuliams (apie 35 proc.) arba yra paverčiamos biodegalais ir kitais pramonės produktais (apie 9 proc.).
- Iš kiekvieno gyvuliams šeriamuose grūduose esančių 100 kalorijų apytiksliai atgauname tik 40 kalorijų iš pieno, 22 kalorijas iš kiaušinių, 12 kalorijų iš vištienos, 10 kalorijų iš kiaulienos ir 3 kalorijas – iš jautienos.
- Apie 25 proc. pasaulio maisto kalorijų ir iki 50 proc. viso maisto kiekio prarandama ar iššvaistoma net nepradėjus vartoti.
