„Danske“ analitikė Giedrė Gečiauskienė rašo, kad 10 maistinių žaliavų apimantis indeksas „CRB Foodstuff“ nuo šių metų sausio pakilo daugiau kaip 15 proc. Didelį poveikį maistinių žaliavų kainoms turėjo itin atšiauri žiema JAV, kur nebūdingai ilgai išsilaikiusi žema temperatūra padidino kviečių ir galvijų kainas.
Dar stipresnį poveikį žemės ūkio žaliavoms turėjo sausi orai Brazilijoje. Brazilija yra viena pagrindinių kavos, cukraus, sojų pupelių eksportuotojų.
Tad šalyje sausį ir vasarį iškritus itin mažai kritulių, šios žaliavos netruko pabrangti. Kavos kaina nuo sausio pabaigos šovė į viršų net 64 proc., cukraus – 14 proc., o sojų pupelių – 12 proc. Grūdų kainų indeksas vasarį, palyginti su sausio mėnesiu, pakilo 6,8 punkto, arba 3,6 proc., iki 195,8 punkto, tačiau buvo 18,8 proc. mažesnis negu pernai vasario mėnesį.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis 15min.lt sakė, kad kol kas grūdų brangimas su įvykiais Ukrainoje yra menkai susijęs.
„Pagrindiniai veiksniai, kurie lemia grūdų kainą, tai, aišku, yra laukiamas derlius ir paklausa grūdų pasaulinėse rinkose“, – sakė ekonomistas.
Pasak jo, gali būti, kad pavieniai asmenys skuba prisipirkti grūdų, nes laukia galimo karinio konflikto. Tačiau tai didelės įtakos grūdų kainai neturi. Dabar stebimas grūdų brangimas buvo prognozuojamas.
Tačiau, jei Europos Sąjunga su Rusija pradėtų ekonominį karą, grūdai brangtų daug pastebimiau.
„Teoriškai gali būti ir taip, kad sutriks grūdų tiekimas iš Ukrainos ir Rusijos, kurios yra gana svarbios pasaulinėse rinkose. Jeigu prasidėtų atviras konfliktas tarp Rusijos ir Europos Sąjungos šalių – ne karinis konfliktas, o ekonominės sankcijos – ir Rusija, pavyzdžiui, apribotų kviečių eksportą, tai turėtų įtakos pasaulinei pasiūlai, kaip kad turėjo 2012 metais, kai Rusija buvo uždraudusi kviečių eksportą. Galimai yra susiję su baime, kad pasiūla gali būti apribota“, – sakė ekonomistas.
