-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Šernų skaičiaus sumažėjimas – įspūdingas

Per trejus metus – daugiau nei 140 tūkst. sumedžiota šernų. Šalies medžiotojai tiesiogiai prisideda prie šernų populiacijos reguliavimo ir afrikinio kiaulių maro (AKM) stebėsenos ir kontrolės šernų tarpe. Medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas Raimondas Ribačiauskas sako, kad šiuo metu šalyje liko optimalus skaičius šernų, o prie to labiausiai prisidėjo bendri medžiotojų ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiksmai.
Šernai šalia kelio Vilnius-Utena
Šernai šalia kelio Vilnius-Utena / 15min.lt skaitytojas Mantas

„Š. m. vasario mėn. duomenimis, šalies miškuose buvo 19,7 tūkst. šernų, kai

prieš kelis metus šis skaičius buvo 62 tūkst. 2014 m., užfiksavus AKM virusą laukinėje faunoje, šalies medžiotojai sumedžiojo 50 tūkst. šernų. Pernai sumedžiota 48 tūkst., o šiemet – jau 42 tūkst.“, – skaičiuoja medžiotojas.

Užtikrinti šernų skaičiaus mažėjimą pavyko pakeitus kovos su AKM strategiją: medžiotojai pirmaisiais viruso paplitimo metais labiausiai medžiojo pirmamečius ir antramečius šernus, tačiau jų populiacija labai greitai atsistatydavo, nes šernų patelės veda po 5-7 jauniklius. VMVT pradėjus mokėti išmokas už sumedžiotas paršavedes, medžiotojai didesnį dėmesį skyrė joms ir taip pavyko sumažinti šernų populiacija tris kartus, vadinasi, ir apriboti viruso plitimą.

R.Ribačiauskas išskiria dar du veiksnius, kurie prisidėjo prie kovos su AKM: tai išmokos už gaišenas ir išaugusi plėšrūnų populiacija. „Pavyzdžiui, šiuo metu jaučiamas išaugęs vilkų skaičius“, - sako medžiotojų sąjungos „Gamta“ prezidentas ir priduria, kad išmokos už gaišenas (už informaciją apie jas mokama po 30 eurų už vieną šerno gaišeną) lėmė, kad kaimo žmonės pradėjo į miškus traukti ieškoti ne uogų ar grybų, bet kritusių šernų.

Sugriežtėjo reikalavimai medžiotojams

Medžiotojams reikėtų žinoti, kad sugriežtėjo reikalavimai pirminio apdorojimo aikštelėms – prieš pradedant medžioklės sezoną, jas reikia priduoti Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Aikštelė turi būti aptverta tvora, kuri turi būti ne žemesnė nei metro dvidešimties centimetrų aukščio. Atsirado reikalavimas patiesti dezinfekcinius kilimėlius ir juos užpildyti skysčiu, kad įeinant ir išeinant iš teritorijos būti tinkamai dezinfekuojami batai ir nebūtų pernešamas virusas.

„Medžiotojams sakau – medžiokite tvarkingai, nevarinėkite šernų iš vienos teritorijos į kitą ir laikykitės taisyklių, kurios griežtai apibrėžtos: jei parašyta, kad atvežti sumedžiotą šerną maiše, tai ir išvežkite, jei parašyta, kad išskrosti, tai ir išskroskit. Medžiotojams palinkėčiau kantrybės per šį sunkų laikotarpį, bet jie gerai laikosi ir vykdo visus reikalavimus“, – sako medžiotojas.

Jis vardina, kurios, jo nuomone, priemonės kovoje su virusu pasiteisino: tai žvėrienos transportavimo reikalavimai, laikymas, taip pat mėsos vartojimo reikalavimai. „Mano ir daugelio medžiotojų nuomone diskutuotinas klausimas dėl šernų šėrimo. Šiuo metu draudžiama šerti šernus, tačiau galima juos vilioti, prie medžioklės bokštelio išpilant 100 kg pašarų. Mes anksčiau buvome pripratinę šernus, kad jie maisto ras šėryklose ir nutraukus šėrimą, šernai, ieškodami maisto, migravo. O kitoms priemonėms visiškai pritariame“, - teigia R. Ribačiauskas.

Primename, kad medžiotojai užkrėstoje AKM teritorijoje privalo pateikti visų sumedžiotų šernų kraujo ir organų mėginius VMVT teritoriniams skyriams. Iki bus gautas mėginio rezultatas, šerniena negali būti vartojama, ji turi būti saugoma specialiai įrengtuose šaldikliuose. Medžiotojai privalo laikytis ir biosaugos reikalavimų ir pasirūpinti drabužių, įrangos ir transporto priemonių valymu ir dezinfekavimu. R.Ribačiauskas pasidžiaugė, kad nei vienam medžiotojui nėra surašytas pažeidimų protokolas dėl reikalavimų nesilaikymo – vadinasi, rimtai pažiūrėta į saugumo priemones.

AKM Lietuvoje pirmą kartą buvo diagnozuotas 2014 m. sausio 24 d. Tai ypač pavojinga užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Ja gyvūnai užkrečiami tiesioginio kontakto metu, kontaktuodami su užsikrėtusiais šernais arba suėdę užkrato (užkrėsto pašaro, užkrėstų virtuvės atliekų, per užkrėstas AKM gaišenas ar jos dalis), tiek netiesioginio kontakto būdu, pavyzdžiui, mechaniškai pernešant AKM virusą per rūbus, pašarus ar transportą. Kitiems gyvūnams ir žmonėms šią ligą sukeliantis virusas nepavojingas.

Afrikinio kiaulių maro virusas plinta žaibiškai, nepriklausomai nuo metų laiko, kiaulių ar šernų amžiaus ar veislės. Jis atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ir šalčiui. Užsikrėtusių kiaulių ar šernų mėsą draudžiama vartoti ne dėl pavojaus užsikrėsti žmonėms, o dėl galimybės, kad per mėsą, kraują, vidaus organus pavojingas virusas bus išplatintas už ligos židinio ribų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius