Baimindamasis užkrato ūkio šeimininkas Stasys Judka toliau už dezinfekcinio kilimėlio į tvartą LRT televizijos žurnalistų neleidžia. Lauke gardai tušti.
Būtent afrikinio kiaulių maro grėsmė ir griežti veterinarijos reikalavimai privertė daugelį metų po keliasdešimt kiaulių užaugindavusį ūkininką sumažinti jų iki 10. Jeigu laikytų daugiau ir kiaules pardavinėtų, reikėtų dar griežtesnės apsaugos.
Pagal reikalavimus turiu padaryti persirengimo kambarį, dušą ir visas higienos patalpas. Tai yra dideli pinigai, ir mūsų ūkiui tai nepakeliama. Šiandien esame tokioje nežinomybėje, – guodžiasi Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis S.Judka.
„Pagal reikalavimus turiu padaryti persirengimo kambarį, dušą ir visas higienos patalpas. Tai yra dideli pinigai, ir mūsų ūkiui tai nepakeliama. Šiandien esame tokioje nežinomybėje“, – guodžiasi Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis S.Judka.
Dabar Lietuvoje laikoma maždaug 700 tūkst. kiaulių. Apsauginėje zonoje esantys ir iki 100 kiaulių laikantys ūkiai privalo iki gruodžio vidurio jas paskersti arba parduoti mėsai. Ūkininkai gaus vienkartines kompensacijas. Didesnės paramos atsisakantiems kiaulininkystės kol kas nenumatyta.
Tokie ūkiai skatinami pereiti prie kitos veiklos, auginti galvijus, paukščius, avis.
„Žemės ūkio ministerija priima paraiškas pagal ūkių modernizavimo programą, kuri skirta didesniems kiaulių augintojams. Jie gali kreiptis ir gauti iki 1,3 mln. litų paramą. Planuojame paramos priemones ir mažesniesiems kiaulių augintojams“, – apie galimą pagalbą aiškina žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.
Anot viceministro, panašiai numatoma paremti ir smulkius ūkininkus, kurie atsisakys kiaulių ir imsis kitos veiklos.
Per kiek laiko Lietuva įveiks afrikinį kiaulių marą, specialistai prognozuoti nesiryžta. Pasak Kiaulių augintojų asociacijos vadovo, Ispanijai prireikė 30 metų. Įveikti šią ligą pavyko tik griežtai laikantis biosaugos reikalavimų. Nesugebėję to padaryti smulkūs augintojai atsisakė šio verslo.
