Nuskynus Lietuvos krepšinio lygos (LKL) laurus, metas atostogoms. Žalgirietis Jonas Mačiulis (23) šiuo metu su drauge Agne keleiviniu laivu plaukioja po Viduržemio jūrą, o grįžęs kibs į mokslus.
Metas atostogoms
„Niekada tokios kelionės dar nebandžiau“, – sako Jonas, nusprendęs savaitėlę paplaukioti jūra. O pailsėti ir atsipūsti „Žalgirio“ vyrams tikrai reikėjo. Nugalėję „Lietuvos rytą“, po įtempto darbo ir treniruočių jie puolė į šeimų glėbius ir visi kas kur išskubėjo atostogauti. Už pergalę dar spėjo pas Jono Mačiulio tėvus Karmėlavoje išgerti po kelis bokalus alaus ir dar kartą viską aptarti. „Po rungtynių nuvažiavome į vieną Kauno klubą, kur mums buvo paruoštos vaišės. O kitą rytą susirinkome pas mano tėvus. Tėvas užkūrė pirtį, prisikepėm šašlykų, smagiai pasėdėjome iki vėlyvo vakaro“, – pasakoja Jonas. Pergalės atšvęsti susirinko apie dvidešimt žmonių: Jono tėvai, sesuo, keletas gerų draugų ir šeši kolegos – krepšininkai su antrosiomis pusėmis. Nors žalgirietis į Karmėlavą kvietė visus komandos narius, ne visi galėjo atvažiuoti. „Vieni jau buvo kas kur išvažiavę, kiti negalėjo arba gal užšventę buvo prieš tai naktį“, – juokiasi Jonas, pats geriantis tik alų ir tik ypatingomis progomis.
Laikas draugams
Pasibaigus Lietuvos krepšinio lygai, Jonas turėjo keletą dienų susitvarkyti svarbius reikalus ir pagaliau susitikti su draugais. Kol kas su mylimąja mėgaujasi kelione ir naujais įspūdžiais, o grįžęs dar turės laiko sau. „Mėnuo laisvas, tai skambinu draugams ir sakau, kad turiu laiko“, – šypsosi jis. Kol vyksta rungtynės ar pasiruošimas joms, Jonui svarbiausia geras poilsis ir miegas. Triukšmingų vakarėlių jis vengia. Ir ne tik dėl to, kad jie išsunkia bei vargina, bet krepšininką erzina įkyrių ir nekultūringų gerbėjų įžūlumas. „Prieina koks girtas ir pradeda kabinėtis. O paskui vadina „pasikėlusiu“. Aišku, yra ir mandagių, kurie prieis, pasveikins, paprašys autografo, paspaus ranką, bet netrūksta ir tų, kurie tiesiog nejaučia ribų“, – sako Jonas. Vaikino draugai žino, kad iš karto po pergalių jam reikia trumpam nuo visko atsiriboti. „O tada jau sulaukiu gražių pasveikinimo žinučių, susirenkame, viską aptariame. Yra draugų ratas, su kuriais bendraujame nuo mokyklos laikų ir kai tik galime, būtinai susitinkame.“
Aikštėje nėra laiko bičiulystėms
„Kai išeini į aikštę, turi dirbti dėl savęs, dėl savo pragyvenimo, neturi būti jokių asmeniškumų, jokių draugysčių ir bičiulysčių. Aikštelė – darbo vieta“, – griežtai ir užtikrintai sako vienas ryškiausių Lietuvos krepšininkų. Jonas tikina, jei ko nors užsibrėžia, dažniausiai ryžtingam vyrui ir pavyksta pasiekti. „Pradžia nebuvo lengva: prisimenu buvau dvylikos metų ir nežaidžiau savo amžiaus A. Sabonio krepšinio mokyklos pirmoje komandoje, nes manęs nepaėmė. Kai sukako keturiolika, patekau į pirmąją komandą ir jau tikėjausi, kad gal paims į jaunučių rinktinę, bet ne... Tada grįžau nuliūdęs ir nelaimingas, tačiau atsirado papildomas stimulas dar labiau stengtis ir ryžtingai siekti tikslo – įrodyti, kad aš galiu. Po dvejų metų atkaklaus ir sunkaus darbo mane parinko į dublerius. Tada pradėjau labiau pasitikėti savimi ir patikėjau, kad gal kada žaisiu „Žalgiryje“, – prisimena Jonas. Šiandien krepšininkas kalba taip: „Džiaugiuosi, aišku, kiekvienu laimėjimu, bet jų nesureikšminu – nebent tai būtų pasaulinio ar europinio lygio. O Pabaltijy su komanda jau nebėra ko laimėti.“ Nors jaunas vaikinas turi išties daug, sako nei pinigų, nei daiktų nesureikšmina. „Aišku, niekada nebus per daug. Kai pagalvoju, kad mano amžiaus jaunimas – studentai, gyvena iš tėvų, tai aš galiu pasakyti, jog šiandien turiu ne daug, o net per daug“, – šypsosi Jonas.
Šeima – didžiausia vertybė
Jonas sako, kad šeima jam buvo ir liks svarbiausia. Kai grįžta po kelionių, jis iš karto skuba pas mamą. „Mama žino, kad man reikia paruošti barščių“, – juokiasi jis. Kai tik turi laiko, Kaune su drauge gyvenantis Jonas mielai važiuoja pas tėvus. O ir įsikurti jis planuoja Karmėlavoje, netoli tėvų. „Jau esu nužiūrėjęs gerą vietą ir noriu gyventi būtent ten, – sako jis ir priduria. –Svarbiausia darni šeima, sveiki vaikai ir noras dirbti. Ko daugiau reikia?“ Su drauge Agne, kilusia iš Klaipėdos, jiedu kartu jau beveik metai, sako, kad sutaria puikiai. Tik apie vestuves ir vaikus krepšininką prakalbinti sunku. „Mums gera kartu. Svarbiausia – susitarti. Agnė visada gamina maistą, aš plaunu indus. Kai tvarkomės, ji valo dulkes, o aš šluoju grindis. Viskas yra gerai! O vestuvės? Bus matyt!“ – dalinasi buities rūpesčiai, bet į detales nesileidžia. Gyvenime Jonas sako visada kovojęs už save. „Gal ir esu karštakošis, nes niekada neleidžiu ir neleisiu, kad mane kas stumdytų!“ – aršiu kovotoju aikštelėje vadinamas krepšininkas prisipažįsta, kad ir gyvenime niekam neleidžia užlipti ant galvos.
Metas atostogoms
„Niekada tokios kelionės dar nebandžiau“, – sako Jonas, nusprendęs savaitėlę paplaukioti jūra. O pailsėti ir atsipūsti „Žalgirio“ vyrams tikrai reikėjo. Nugalėję „Lietuvos rytą“, po įtempto darbo ir treniruočių jie puolė į šeimų glėbius ir visi kas kur išskubėjo atostogauti. Už pergalę dar spėjo pas Jono Mačiulio tėvus Karmėlavoje išgerti po kelis bokalus alaus ir dar kartą viską aptarti. „Po rungtynių nuvažiavome į vieną Kauno klubą, kur mums buvo paruoštos vaišės. O kitą rytą susirinkome pas mano tėvus. Tėvas užkūrė pirtį, prisikepėm šašlykų, smagiai pasėdėjome iki vėlyvo vakaro“, – pasakoja Jonas. Pergalės atšvęsti susirinko apie dvidešimt žmonių: Jono tėvai, sesuo, keletas gerų draugų ir šeši kolegos – krepšininkai su antrosiomis pusėmis. Nors žalgirietis į Karmėlavą kvietė visus komandos narius, ne visi galėjo atvažiuoti. „Vieni jau buvo kas kur išvažiavę, kiti negalėjo arba gal užšventę buvo prieš tai naktį“, – juokiasi Jonas, pats geriantis tik alų ir tik ypatingomis progomis.
Laikas draugams
Pasibaigus Lietuvos krepšinio lygai, Jonas turėjo keletą dienų susitvarkyti svarbius reikalus ir pagaliau susitikti su draugais. Kol kas su mylimąja mėgaujasi kelione ir naujais įspūdžiais, o grįžęs dar turės laiko sau. „Mėnuo laisvas, tai skambinu draugams ir sakau, kad turiu laiko“, – šypsosi jis. Kol vyksta rungtynės ar pasiruošimas joms, Jonui svarbiausia geras poilsis ir miegas. Triukšmingų vakarėlių jis vengia. Ir ne tik dėl to, kad jie išsunkia bei vargina, bet krepšininką erzina įkyrių ir nekultūringų gerbėjų įžūlumas. „Prieina koks girtas ir pradeda kabinėtis. O paskui vadina „pasikėlusiu“. Aišku, yra ir mandagių, kurie prieis, pasveikins, paprašys autografo, paspaus ranką, bet netrūksta ir tų, kurie tiesiog nejaučia ribų“, – sako Jonas. Vaikino draugai žino, kad iš karto po pergalių jam reikia trumpam nuo visko atsiriboti. „O tada jau sulaukiu gražių pasveikinimo žinučių, susirenkame, viską aptariame. Yra draugų ratas, su kuriais bendraujame nuo mokyklos laikų ir kai tik galime, būtinai susitinkame.“
Aikštėje nėra laiko bičiulystėms
„Kai išeini į aikštę, turi dirbti dėl savęs, dėl savo pragyvenimo, neturi būti jokių asmeniškumų, jokių draugysčių ir bičiulysčių. Aikštelė – darbo vieta“, – griežtai ir užtikrintai sako vienas ryškiausių Lietuvos krepšininkų. Jonas tikina, jei ko nors užsibrėžia, dažniausiai ryžtingam vyrui ir pavyksta pasiekti. „Pradžia nebuvo lengva: prisimenu buvau dvylikos metų ir nežaidžiau savo amžiaus A. Sabonio krepšinio mokyklos pirmoje komandoje, nes manęs nepaėmė. Kai sukako keturiolika, patekau į pirmąją komandą ir jau tikėjausi, kad gal paims į jaunučių rinktinę, bet ne... Tada grįžau nuliūdęs ir nelaimingas, tačiau atsirado papildomas stimulas dar labiau stengtis ir ryžtingai siekti tikslo – įrodyti, kad aš galiu. Po dvejų metų atkaklaus ir sunkaus darbo mane parinko į dublerius. Tada pradėjau labiau pasitikėti savimi ir patikėjau, kad gal kada žaisiu „Žalgiryje“, – prisimena Jonas. Šiandien krepšininkas kalba taip: „Džiaugiuosi, aišku, kiekvienu laimėjimu, bet jų nesureikšminu – nebent tai būtų pasaulinio ar europinio lygio. O Pabaltijy su komanda jau nebėra ko laimėti.“ Nors jaunas vaikinas turi išties daug, sako nei pinigų, nei daiktų nesureikšmina. „Aišku, niekada nebus per daug. Kai pagalvoju, kad mano amžiaus jaunimas – studentai, gyvena iš tėvų, tai aš galiu pasakyti, jog šiandien turiu ne daug, o net per daug“, – šypsosi Jonas.
Šeima – didžiausia vertybė
Jonas sako, kad šeima jam buvo ir liks svarbiausia. Kai grįžta po kelionių, jis iš karto skuba pas mamą. „Mama žino, kad man reikia paruošti barščių“, – juokiasi jis. Kai tik turi laiko, Kaune su drauge gyvenantis Jonas mielai važiuoja pas tėvus. O ir įsikurti jis planuoja Karmėlavoje, netoli tėvų. „Jau esu nužiūrėjęs gerą vietą ir noriu gyventi būtent ten, – sako jis ir priduria. –Svarbiausia darni šeima, sveiki vaikai ir noras dirbti. Ko daugiau reikia?“ Su drauge Agne, kilusia iš Klaipėdos, jiedu kartu jau beveik metai, sako, kad sutaria puikiai. Tik apie vestuves ir vaikus krepšininką prakalbinti sunku. „Mums gera kartu. Svarbiausia – susitarti. Agnė visada gamina maistą, aš plaunu indus. Kai tvarkomės, ji valo dulkes, o aš šluoju grindis. Viskas yra gerai! O vestuvės? Bus matyt!“ – dalinasi buities rūpesčiai, bet į detales nesileidžia. Gyvenime Jonas sako visada kovojęs už save. „Gal ir esu karštakošis, nes niekada neleidžiu ir neleisiu, kad mane kas stumdytų!“ – aršiu kovotoju aikštelėje vadinamas krepšininkas prisipažįsta, kad ir gyvenime niekam neleidžia užlipti ant galvos.
