Lino Adomaičio pavardė išsyk kelia asociacijų su įvairiausiomis muzikinėmis profesijomis. Jis – ir smuikininkas, ir muzikos atlikėjas, ir prodiuseris, ir kompozitorius, ir radijo laidų vedėjas… Kitaip tariant, ne tik ryški Lietuvos muzikos padangės žvaigždė, bet ir paprastas, šiltas žmogus, nestokojantis humoro jausmo.
Kokia buvo jūsų vaikystė?
Mano vaikystė buvo nutrūktgalviška. Deja, vienu sakiniu neįmanoma nupasakoti įspūdingiausio gyvenimo etapo... Tas laikas buvo labai labai geras.
Kuo svajojote būti užaugęs?
Kai buvau vaikas, tenorėjau greičiau suaugti, bet kuo būsiu užaugęs, tikrai negalvojau. Na, gal truputį – tėtis buvo smuikininkas, tad ir aš svajojau būti smuikininkas. Obuolys nuo obels netoli ir nuriedėjo...
Kada susidomėjote muzika?
Mūsų namuose visada muzikos buvo daug, sakyčiau, ji buvo neatsiejama nuo mūsų šeimos. Tėvai pasakojo, kad mano polinkį į muziką pastebėjo, kai man buvo treji. Vėliau nuvedė į muzikos mokyklą. Taip viskas ir prasidėjo.
Ką manote apie muziką, kuri šiuo metu Lietuvoje populiariausia, pavyzdžiui, grupių YVA, „69 danguje“ ir pan.?
Manau, kad „silikoninė“ muzika populiari tik geltonojoje žiniasklaidoje ir tarp provincijos jaunimo. Aš labiau domiuosi lietuvaičių muzika, kuri gimsta iš idėjos. Labai palaikau grupes „Bix“, „Saulės kliošas“, „Magic mushrooms“, „Pieno lazeriai“, „D‘orange“. Esu įsitikinęs, kad apie tikrąją muziką kalbama tyliai ir daug mažiau, o apie „peroksidines tralialiuškas“ rašoma kiekviename žurnale. Ačiū Dievui, yra žmonių, kurie domisi tikromis muzikos grupėmis, o ne tomis, kurias išpučia „šaunuoliai“ prodiuseriai.
Jums, profesionaliam kompozitoriui ir dainininkui, nesunku kartu su tokiomis grupėmis dalyvauti bendruose konkursuose?
Net Čakas Norisas nesupranta Zvonkaus kūrybinio talento (juokiasi), todėl aš, nereikšmingas ir paprastas pilietis, su džiaugsmu lipu į tą pačią sceną ir skanduoju džiugesio šūksnius. Juk šalia tokie didingi kompozitoriai. Sakau tai be sarkazmo, nes Čakas viską stebi (šypsosi).
Būtent apie tokią muziką dainuojate su Vaidu Baumila?
O taip, daina „Daug kas tau sako“ yra savotiškas manifestas. Tarnavimas stereotipų sistemai užgožia kiekvieno žmogaus tikruosius tikslus ir svajones. Mūsų daina padrąsina: „Tikėk savimi – savo laimę valdai!“ Dabar žmonių nerimas dėl neaiškios ateities verčia protestuoti. Kiekvienas protestas turi savo auditoriją ir savų interesų. Mūsų daina – protestas prieš surogatinę estradą.
Kas, jūsų nuomone, vertas atstovauti mūsų šaliai „Eurovizijoje“?
Tik Čakas Norisas galėtų tai padaryti (šypsosi)! O jei rimtai, manau, puikiai skambėtų Dimos Šavrovo daina. Nepagadintų reikalo ir charizmatiškasis Donato Montvydo atlikimas, graži ir Rūtos Ščiogolevaitės daina.
Pats antrą kartą dalyvauti sutiktumėte?
Jau kartą dalyvavau ir kol kas dar nepribrendo reikalas, bet kada nors, manau, dar bandysiu jėgas. Ypač laukiu, kad „Eurovizija“ grįžtų prie tikrųjų savo šaknų, kai dainavo puikūs atlikėjai ir jiems pritardavo lengvosios muzikos orkestras. Girdėjau gandų, kad ateityje „Eurovizijai“ bus grąžintas toks formatas. Būtų gerai, jei tai atsitiktų...
Kokios muzikos pats klausote?
Pastaruoju metu mėgstu klausytis ramios, paprastos akustinės muzikos. Elektronikos per daug visur.
Kaip gyvenant Lietuvoje išsiugdyti gerą muzikinį skonį?
Kas man atrodo gera muzika, kitam žmogui gali būti bloga, arba atvirkščiai. Skonis – toks jau dalykas. Aišku, labai svarbu plėsti savo muzikines žinias, domėtis įvairia muzika: klasika, džiazu, roku, R&B, dainuojamąja poezija ir t. t. Reikia domėtis viskuo, tik tada galima išugdyti gerą muzikinį skonį. Tie, kas „užsikonservuoja“ viename stiliuje, netenka galimybės pažinti ir atrasti.
Ar noras daug kuo domėtis paskatino vykti net į Centrinę Ameriką?
Ech, Centrinė Amerika – mano meilė... Jau du kartus ten lankiausi. Na, pastarąjį kartą tikslas buvo pailsėti, gauti minčių naujajam albumui, kurį kaip tik grįžęs iš kelionės pradėjau įrašinėti. Vienu šūviu nušoviau du zuikius: kartu ir nufilmavau medžiagą vaizdo klipui „Window of my soul“. Medžiagą daviau dviem montažo režisieriams ir išėjo du visiškai skirtingi klipai, kuriuos kelis mėnesius transliavo didžiausias Pabaltijo muzikos TV kanalas MTV.
Kokie įspūdžiai iš Centrinės Amerikos?
į Centrinę Ameriką vykau jau antrą kartą, todėl nutariau ne vien mėgautis atostogomis, bet ir pasistengti, kad tą grožį, kurį matau, pamatytų kuo daugiau žmonių. Tiek daug skirtingų veidų, charakterių, skirtingų keliautojų, patys vietiniai pusiau „meksikonai“, indėnai ar afrikiečiai, kurie ten buvo atgabenti dar vergystės laikais... Visa tai turi būti užfiksuota. Filmavau kiekvieną dieną. Man teko misija būti ir atlikėju, ir operatoriumi. Be to, kelionėje sukūriau nemažai dainų savo albumui.
Kodėl nusprendėte išleisti solinį albumą USB formatu? Ar šis albumas sėkmingas?
Šis albumas – mano pirmasis solinis darbas. Apie jį tikrai nemažai kalbų nuvilnijo vien todėl, kad Lietuvoje jis išleistas pirmą kartą USB atmintinėje. Tokia laikmena žmonėms naudinga, nes kone kiekvienas šiandien kišenėje turi USB raktą. O čia dar ir albumas su nuotraukomis, dainų tekstais ir vaizdo klipais... Kas gali būti geriau?
Šiemet per „Radiocentro“ muzikinius apdovanojimus buvote nominuotas metų atlikėjo titului. Ar nusivylėte jo negavęs?
Pasakysiu tikrai atvirai – dalyvaudamas tarptautiniuose konkursuose, niekada negalvoju apie laimėjimus. Kai pavyksta ką nors laimėti, nuoširdžiai džiaugiuosi, nepavyksta – ir nereikia! O šiųmečiai „Radiocentro“ apdovanojimai man buvo ryškiausi iš visų, kiek esu matęs. Gyva muzika nustūmė į šalį ir nominacijas, ir laimėjimus…
Susidaro įspūdis, kad visas jūsų gyvenimas – tai tik muzika ir kelionės. Ką dar veikiate?
Snieglentės!!! Dar prastas esu čiuožėjas, bet susirgau kalnų ir snieglentės liga. Kasmet stengiuosi išlėkti į kalnus. Tai yra pats geriausias sportas.
Kaip rūpinatės savo išvaizda?
Tiesą sakant, neteikiu tam didelės reikšmės. Esu švarus, tvarkingas, o madingiems skudurams nešvaistau pinigų. Žinoma, scena – kitas dalykas, čia reikia labiau pasistengti. Atlikėjas savo išvaizda scenoje parodo, kiek gerbia klausytoją, bet čia tik maža detalė – juk svarbiausia yra muzika.
Kas yra didžiausias jūsų gerbėjas?
Didžiausias mano gerbėjas yra Čakas Norisas (juokiasi). Jis sakė, kad turi visus mano albumus, netgi tuos, kuriuos sukursiu ateityje…
Turite puikų humoro jausmą. Kokius dar teigiamus savo būdo bruožus galėtumėte įvardyti?
Visi mano bruožai yra tik teigiami (šypsosi).
Tikriausiai turite daug draugų?
Draugų turiu daug, ypač internetinėje erdvėje. O jei be juoko, tai patys geriausi draugai yra tie, kurie tave ir džiaugsme, ir varge pasitiks išskėstomis rankomis. Tokių taip pat turiu ir juos saugau.
Koks sūnus, brolis esate?
Čia reikėtų klausti mano tėvų ir brolio. Kadangi žinau, ką jie atsakytų, tai galiu pasigirti, kad esu geras, bet niekam to dar nesu sakęs... (šypsosi).
Dažnai juos palepinate savo kulinariniais šedevrais?
Gaminti maistą yra vienas iš mano pomėgių. Labai mėgstu sukiotis virtuvėje. Kartais puikiam patiekalui užtenka to, kas yra šaldytuve, tada dažniausiai ruošiu troškinį. Niekada nesu pagaminęs dviejų vienodų patiekalų, kaskart pavyksta vis kitaip. Viskas, kas vyksta virtuvėje, yra labai subtilu ir tam reikia kuo daugiau gerų idėjų ir geros nuotaikos. Bet maloniausia maistą gaminti gamtoje: laužas, šalia tyvuliuoja ežeras ir maža jauki palapinė pievoje…
Mėgstate keliones, gamtą, o ką veikiate namuose? Žiūrite filmus? Skaitote knygas?
Cha... Mėgstamiausi filmai ir knygos apie Čaką Norisą! Vienareikšmiškai. Beje, ar žinote, kad jis niekada nesifilmuoja filmuose, tai apie jį kuriami filmai naudojant dokumentinę medžiagą (juokiasi)!
Daug šypsotės ir juokiatės, esate laimingas?
Šiandien esu labai laimingas. Man sekasi, turiu svajonių... Dėkingas esu kiekvienam sutiktam žmogui, nesvarbu, ar jis mane kritikuoja, ar giria – visa tai patirtis.
Ar turite kokių nors silpnybių?
Jų labai daug. Viena didžiausių – maistas. Keistai skamba į mane pažiūrėjus, bet aš tikrai naikinu maistą dideliais kiekiais, tik „į kūną neina“. Užtat kiek daug žmonių man pavydi (šypsosi).
Ar šiuo metu jūsų gyvenime yra vietos meilei?
Negalėčiau kitaip. Be meilės namai tušti, be meilės širdis skylėta. Esu ugnies ženklas – man labai reikia šilumos lygiai tiek, kiek ir pats noriu jos duoti.
Kada Linas Adomaitis ves ir augins vaikučius?
Jau pagalvoju apie tai ir nusišypsau pro ūsą – norėčiau... Tai reikės informuoti „jumi apie veselę“, kai tik bus kas aiškesnio (juokiasi).
Kokia buvo jūsų vaikystė?
Mano vaikystė buvo nutrūktgalviška. Deja, vienu sakiniu neįmanoma nupasakoti įspūdingiausio gyvenimo etapo... Tas laikas buvo labai labai geras.
Kuo svajojote būti užaugęs?
Kai buvau vaikas, tenorėjau greičiau suaugti, bet kuo būsiu užaugęs, tikrai negalvojau. Na, gal truputį – tėtis buvo smuikininkas, tad ir aš svajojau būti smuikininkas. Obuolys nuo obels netoli ir nuriedėjo...
Kada susidomėjote muzika?
Mūsų namuose visada muzikos buvo daug, sakyčiau, ji buvo neatsiejama nuo mūsų šeimos. Tėvai pasakojo, kad mano polinkį į muziką pastebėjo, kai man buvo treji. Vėliau nuvedė į muzikos mokyklą. Taip viskas ir prasidėjo.
Ką manote apie muziką, kuri šiuo metu Lietuvoje populiariausia, pavyzdžiui, grupių YVA, „69 danguje“ ir pan.?
Manau, kad „silikoninė“ muzika populiari tik geltonojoje žiniasklaidoje ir tarp provincijos jaunimo. Aš labiau domiuosi lietuvaičių muzika, kuri gimsta iš idėjos. Labai palaikau grupes „Bix“, „Saulės kliošas“, „Magic mushrooms“, „Pieno lazeriai“, „D‘orange“. Esu įsitikinęs, kad apie tikrąją muziką kalbama tyliai ir daug mažiau, o apie „peroksidines tralialiuškas“ rašoma kiekviename žurnale. Ačiū Dievui, yra žmonių, kurie domisi tikromis muzikos grupėmis, o ne tomis, kurias išpučia „šaunuoliai“ prodiuseriai.
Jums, profesionaliam kompozitoriui ir dainininkui, nesunku kartu su tokiomis grupėmis dalyvauti bendruose konkursuose?
Net Čakas Norisas nesupranta Zvonkaus kūrybinio talento (juokiasi), todėl aš, nereikšmingas ir paprastas pilietis, su džiaugsmu lipu į tą pačią sceną ir skanduoju džiugesio šūksnius. Juk šalia tokie didingi kompozitoriai. Sakau tai be sarkazmo, nes Čakas viską stebi (šypsosi).
Būtent apie tokią muziką dainuojate su Vaidu Baumila?
O taip, daina „Daug kas tau sako“ yra savotiškas manifestas. Tarnavimas stereotipų sistemai užgožia kiekvieno žmogaus tikruosius tikslus ir svajones. Mūsų daina padrąsina: „Tikėk savimi – savo laimę valdai!“ Dabar žmonių nerimas dėl neaiškios ateities verčia protestuoti. Kiekvienas protestas turi savo auditoriją ir savų interesų. Mūsų daina – protestas prieš surogatinę estradą.
Kas, jūsų nuomone, vertas atstovauti mūsų šaliai „Eurovizijoje“?
Tik Čakas Norisas galėtų tai padaryti (šypsosi)! O jei rimtai, manau, puikiai skambėtų Dimos Šavrovo daina. Nepagadintų reikalo ir charizmatiškasis Donato Montvydo atlikimas, graži ir Rūtos Ščiogolevaitės daina.
Pats antrą kartą dalyvauti sutiktumėte?
Jau kartą dalyvavau ir kol kas dar nepribrendo reikalas, bet kada nors, manau, dar bandysiu jėgas. Ypač laukiu, kad „Eurovizija“ grįžtų prie tikrųjų savo šaknų, kai dainavo puikūs atlikėjai ir jiems pritardavo lengvosios muzikos orkestras. Girdėjau gandų, kad ateityje „Eurovizijai“ bus grąžintas toks formatas. Būtų gerai, jei tai atsitiktų...
Kokios muzikos pats klausote?
Pastaruoju metu mėgstu klausytis ramios, paprastos akustinės muzikos. Elektronikos per daug visur.
Kaip gyvenant Lietuvoje išsiugdyti gerą muzikinį skonį?
Kas man atrodo gera muzika, kitam žmogui gali būti bloga, arba atvirkščiai. Skonis – toks jau dalykas. Aišku, labai svarbu plėsti savo muzikines žinias, domėtis įvairia muzika: klasika, džiazu, roku, R&B, dainuojamąja poezija ir t. t. Reikia domėtis viskuo, tik tada galima išugdyti gerą muzikinį skonį. Tie, kas „užsikonservuoja“ viename stiliuje, netenka galimybės pažinti ir atrasti.
Ar noras daug kuo domėtis paskatino vykti net į Centrinę Ameriką?
Ech, Centrinė Amerika – mano meilė... Jau du kartus ten lankiausi. Na, pastarąjį kartą tikslas buvo pailsėti, gauti minčių naujajam albumui, kurį kaip tik grįžęs iš kelionės pradėjau įrašinėti. Vienu šūviu nušoviau du zuikius: kartu ir nufilmavau medžiagą vaizdo klipui „Window of my soul“. Medžiagą daviau dviem montažo režisieriams ir išėjo du visiškai skirtingi klipai, kuriuos kelis mėnesius transliavo didžiausias Pabaltijo muzikos TV kanalas MTV.
Kokie įspūdžiai iš Centrinės Amerikos?
į Centrinę Ameriką vykau jau antrą kartą, todėl nutariau ne vien mėgautis atostogomis, bet ir pasistengti, kad tą grožį, kurį matau, pamatytų kuo daugiau žmonių. Tiek daug skirtingų veidų, charakterių, skirtingų keliautojų, patys vietiniai pusiau „meksikonai“, indėnai ar afrikiečiai, kurie ten buvo atgabenti dar vergystės laikais... Visa tai turi būti užfiksuota. Filmavau kiekvieną dieną. Man teko misija būti ir atlikėju, ir operatoriumi. Be to, kelionėje sukūriau nemažai dainų savo albumui.
Kodėl nusprendėte išleisti solinį albumą USB formatu? Ar šis albumas sėkmingas?
Šis albumas – mano pirmasis solinis darbas. Apie jį tikrai nemažai kalbų nuvilnijo vien todėl, kad Lietuvoje jis išleistas pirmą kartą USB atmintinėje. Tokia laikmena žmonėms naudinga, nes kone kiekvienas šiandien kišenėje turi USB raktą. O čia dar ir albumas su nuotraukomis, dainų tekstais ir vaizdo klipais... Kas gali būti geriau?
Šiemet per „Radiocentro“ muzikinius apdovanojimus buvote nominuotas metų atlikėjo titului. Ar nusivylėte jo negavęs?
Pasakysiu tikrai atvirai – dalyvaudamas tarptautiniuose konkursuose, niekada negalvoju apie laimėjimus. Kai pavyksta ką nors laimėti, nuoširdžiai džiaugiuosi, nepavyksta – ir nereikia! O šiųmečiai „Radiocentro“ apdovanojimai man buvo ryškiausi iš visų, kiek esu matęs. Gyva muzika nustūmė į šalį ir nominacijas, ir laimėjimus…
Susidaro įspūdis, kad visas jūsų gyvenimas – tai tik muzika ir kelionės. Ką dar veikiate?
Snieglentės!!! Dar prastas esu čiuožėjas, bet susirgau kalnų ir snieglentės liga. Kasmet stengiuosi išlėkti į kalnus. Tai yra pats geriausias sportas.
Kaip rūpinatės savo išvaizda?
Tiesą sakant, neteikiu tam didelės reikšmės. Esu švarus, tvarkingas, o madingiems skudurams nešvaistau pinigų. Žinoma, scena – kitas dalykas, čia reikia labiau pasistengti. Atlikėjas savo išvaizda scenoje parodo, kiek gerbia klausytoją, bet čia tik maža detalė – juk svarbiausia yra muzika.
Kas yra didžiausias jūsų gerbėjas?
Didžiausias mano gerbėjas yra Čakas Norisas (juokiasi). Jis sakė, kad turi visus mano albumus, netgi tuos, kuriuos sukursiu ateityje…
Turite puikų humoro jausmą. Kokius dar teigiamus savo būdo bruožus galėtumėte įvardyti?
Visi mano bruožai yra tik teigiami (šypsosi).
Tikriausiai turite daug draugų?
Draugų turiu daug, ypač internetinėje erdvėje. O jei be juoko, tai patys geriausi draugai yra tie, kurie tave ir džiaugsme, ir varge pasitiks išskėstomis rankomis. Tokių taip pat turiu ir juos saugau.
Koks sūnus, brolis esate?
Čia reikėtų klausti mano tėvų ir brolio. Kadangi žinau, ką jie atsakytų, tai galiu pasigirti, kad esu geras, bet niekam to dar nesu sakęs... (šypsosi).
Dažnai juos palepinate savo kulinariniais šedevrais?
Gaminti maistą yra vienas iš mano pomėgių. Labai mėgstu sukiotis virtuvėje. Kartais puikiam patiekalui užtenka to, kas yra šaldytuve, tada dažniausiai ruošiu troškinį. Niekada nesu pagaminęs dviejų vienodų patiekalų, kaskart pavyksta vis kitaip. Viskas, kas vyksta virtuvėje, yra labai subtilu ir tam reikia kuo daugiau gerų idėjų ir geros nuotaikos. Bet maloniausia maistą gaminti gamtoje: laužas, šalia tyvuliuoja ežeras ir maža jauki palapinė pievoje…
Mėgstate keliones, gamtą, o ką veikiate namuose? Žiūrite filmus? Skaitote knygas?
Cha... Mėgstamiausi filmai ir knygos apie Čaką Norisą! Vienareikšmiškai. Beje, ar žinote, kad jis niekada nesifilmuoja filmuose, tai apie jį kuriami filmai naudojant dokumentinę medžiagą (juokiasi)!
Daug šypsotės ir juokiatės, esate laimingas?
Šiandien esu labai laimingas. Man sekasi, turiu svajonių... Dėkingas esu kiekvienam sutiktam žmogui, nesvarbu, ar jis mane kritikuoja, ar giria – visa tai patirtis.
Ar turite kokių nors silpnybių?
Jų labai daug. Viena didžiausių – maistas. Keistai skamba į mane pažiūrėjus, bet aš tikrai naikinu maistą dideliais kiekiais, tik „į kūną neina“. Užtat kiek daug žmonių man pavydi (šypsosi).
Ar šiuo metu jūsų gyvenime yra vietos meilei?
Negalėčiau kitaip. Be meilės namai tušti, be meilės širdis skylėta. Esu ugnies ženklas – man labai reikia šilumos lygiai tiek, kiek ir pats noriu jos duoti.
Kada Linas Adomaitis ves ir augins vaikučius?
Jau pagalvoju apie tai ir nusišypsau pro ūsą – norėčiau... Tai reikės informuoti „jumi apie veselę“, kai tik bus kas aiškesnio (juokiasi).
