Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Sasha Son: „Jei tik turėčiau daugiau pinigų…“

Foto naujienai: Sasha Son: „Jei tik turėčiau daugiau pinigų…“
zmones24.lt / Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šaltinis: Žmonės.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ Dima Šavrovas, arba Sasha Son, laimėtą kelialapį į Maskvoje vyksiantį dainų konkursą vadina atkaklaus darbo rezultatu.

Lietuvos atstovas „Eurovizijoje“ Dima Šavrovas, arba Sasha Son, laimėtą kelialapį į Maskvoje vyksiantį dainų konkursą vadina atkaklaus darbo rezultatu. Tačiau prognozuoti savo sėkmės nesiryžta: „Eurovizija“ – nenuspėjamas konkursas. Bet viliuosi, kad klausytojams patiks daina ir jie už mane balsuos“, – sako scenos džentelmenas, į konkursą vyksiantis su viena iš laimingųjų skrybėlių.

Kaip sekasi ruoštis „Eurovizijos“ konkursui?

Šiuo metu stengiuosi kuo daugiau pasirodyti užsienyje. Labai svarbu, kad kitų šalių žmonės susipažintų su mano daina. Tik taip ji bus populiari ir atpažįstama. Dar liko kelionės į Amsterdamą, Maltą, Dubliną. Žinoma, jei būtų daugiau pinigų, galėčiau prieš „Euroviziją“ aplankyti ne penkias šalis, o visą Europą…

Skaičiuojate likusias dienas iki konkurso pradžios?

Ne, to nedarau. Tiesiog stengiuosi padaryti viską, kas nuo manęs priklauso.

Ar sunkiai sekėsi ieškoti rėmėjų?

Tiesą sakant, susidūrėme su visišku valdžios abejingumu. Matyt, būsiu pirmasis atlikėjas, kuris važiuos į „Eurovizijos“ konkursą be valstybės palaikymo… Bet tokie laikai – nemanau, kad kas nors nori išleisti neplanuotų pinigų. Dabar išties nelengvas metas.

Panašu, kad nesišvaistote kaltinimais dėl susidariusių aplinkybių…

Na, Lietuvos ekonomika labai smarkiai skiriasi nuo kitų šalių. Gal ta krizė kitur ne taip smarkiai juntama? Čia tik maisto kainos kaip Londone, o atlyginimai tris ar keturis kartus mažesni. Žmonės Lietuvoje negyvena, jie bando išgyventi.

Turbūt paskutinė viltis sulaukti paramos yra koncertas per Lietuvos televiziją?


Taip, balandžio13-ąją per LTV organizuojamas palaikymo koncertas. Tai paskutinė mūsų viltis. Nežinome, kas dar galėtų padėti.

Kaip vertinate kitų šalių „Eurovizijos“ konkurso dalyvius, jų kūrybą?


Bene labiausiai mane sužavėjo anglė: ji graži, charizmatiška, turi unikalų balsą, ir jos daina labai vykusi. Pirmą kartą per daugelį metų Anglija išsiuntė rimtą atlikėją. Nors ir norvegės kūrinys su liaudišku dainos motyvu labai artimos atrodo.

Priminkite, kada vyks lemiama „Eurovizijos“ dalyvių atranka?

Gegužės 14-ąją pasirodysiu keturioliktas – gražus sutapimas ar ne (šypsosi)? Tiesa, finalas – gegužės 16-ąją.

Teikiate reikšmės skaičių magijai?


Man įdomu. Gal tai ir lemia ką nors?

Pastaruoju metu „Eurovizijos“ klausimu pasipylė būrėjų ir astrologų prognozės. Ar tikite tokiais dalykais?

Į panašias prognozes stengiuosi nekreipti dėmesio, bet iš tiesų visa tai labai erzina. Nesu prietaringas. Manau, kad panašūs dalykai žmonėms tik trukdo gyventi. Milijonai tuo nesivadovauja ir yra laimingi.

Visas jūsų paties dėmesys sutelktas į „Euroviziją“. Ar pagalvojate, kaip gyvensite pasibaigus minėtam konkursui?

Tolimesnis mano gyvenimas ir karjera priklauso nuo rezultato. Bet ir toliau dainuosiu, rašysiu, kursiu…

Kokiomis nuotaikomis gyvena jūsų artimieji?


Dar prieš laimint „Dainų dainos“ konkursą, mama organizavo man kelionę į Maskvą, dabar ji planuoja mano gyvenimą po „Eurovizijos“ (juokiasi). Gal ir gerai taip smarkiai tikėti? Pasak psichologų, žmogui tai labai svarbu. Daug kas sakė, kad „Dainų dainos“ konkursą man būtinai reikėjo laimėti, kad parodyčiau, ką galiu.

Ar nesibaiminate scenos jaudulio?

Aišku, Maskvos scenoje bus labai baisu: mane matys daugybė žmonių. Teks ir pasinervinti, ir pasijaudinti. Bet tikiu, kad man pavyks.

Negąsdina neigiama tautiečių reakcija, jei „Eurovizijoje“ nepasisektų?

Pripažinkime pagaliau, kad Lietuva neturi tokių stiprių kaimynių kaip kitos šalys... Manau, dėl to didžia dalimi kasmet pralaimime. Žinoma, milžiniškus pinigus kainuojančio ir įspūdingo šou taip pat nesukuriame… Na, aš tikiu savo daina ir vokalu. Laukia labai gražus ir jautrus pasirodymas.

Papasakokite kiek detaliau, ką išvysime scenoje?

Pasirodymo pradžioje skambinsiu pianinu: noriu žiūrovams parodyti, kad aš ne tik dainuoju. Bus video, trys pritariamieji vokalai, scenos gale bus matyti viltį simbolizuojanti ugnis. Jei tik turėčiau daugiau pinigų… „Eurovizijos“ scenoje nusileisiu su pianinu…

Kaip manote, kokie jūsų šansai nugalėti?

Yra tokia patarlė: nesakyk „op“ neperšokęs griovio. Stengiuosi gyventi dabartimi – nemėgstu gyventi praeitimi arba ateitimi. Man patinka susikoncentruoti ties tuo, kas vyksta. Visas savo mintis kreipiu į būsimą pasirodymą. „Eurovizija“ – nenuspėjamas konkursas. Aš tik galiu tikėtis, kad žmonėms patiks tai, ką dainuosiu scenoje, ir kad jie už mane balsuos.

Dima, kas rūpinasi jūsų įvaizdžiu?

Neturime tiek lėšų, kad galėtume investuoti į dizainerius, todėl viskuo rūpinamės patys.

Ir vis dėlto gal jau žinote, kaip atrodysite per „Eurovizijos“ konkursą?

Manau, mūvėsiu susiaurintas kelnes, dėvėsiu liemenę, marškinėlius. Žinoma, nepamiršiu skrybėlės, skarelės, batų. Gali nutikti ir taip, kad į sceną išeisiu vilkėdamas mėlyną kostiumą.

Kaip manote, kas padėjo laimėti „Dainų dainos“ konkursą?

Tvirtas ir atkaklus ėjimas savo tikslo link.

Gal yra žmonių, kurie tapo savotišku pavyzdžiu siekiant užsibrėžto tikslo?

Taip, tai – mano tėvas. Jis siekė užsibrėžto tikslo gyvendamas užsienyje. Šiandien jis baigęs keturis aukštuosius, dirba advokatu. O mano močiutė penkiasdešimt metų grojo simfoniniame orkestre.

Panašu, kad šį sąrašą savo atkaklumu papildėte ir pats… Juk dalyvauti atrankoje į „Eurovizijos“ konkursą Lietuvoje bandėte tikrai ne kartą?

Sakoma, trečias kartas nemeluoja (juokiasi). Man, kaip dainų autoriui, buvo nepaprastai svarbu laimėti „Dainų dainos“ konkursą. Nors mano solinė karjera prasidėjo prieš dešimt metų, manau, pastarasis laimėjimas buvo būtinas, kad galėčiau įsitvirtinti Lietuvoje. LNK muzikos projektas „Muzikos akademija“ suteikė patirties, o „Dainų daina“ leido įsitvirtinti. Dabar ruošiuosi į Maskvą.

Kaip įprastai atsipalaiduojate po įtemptos dienos?

Stengiuosi pabūti tyloje pats su savimi.

Kaip jaučiatės į Lietuvą įžengus kalendoriniam pavasariui?

Dievinu pavasarį (šypsosi). Nepatikėsite, bet iki šiol prisimenu paskutinę šiltą rudens dieną. Paskaičiavau, kad nuo jos prabėgo septyni mėnesiai. Taip seniai laukiau šio laiko… Labai norėčiau gyventi ten, kur visada šilta… Tiesa, Afrikoje man būtų pernelyg ramu – pripratau prie didmiesčio, jo šurmulio…

Jokia paslaptis, kad esate nepaprastai komunikabilus….

Tiesa, mėgstu bendrauti, aptarinėti įvairias pasaulio naujienas… Nesu iš tų, kurie būdami kompanijoje visą laiką tyli. Mielai šnekučiuojuosi prie vyno ar brendžio taurės.

Kada švenčiate gimimo dieną?

Rugsėjo 18-ąją.

Esate gimęs po Mergelės ženklu?

Taip, mano namuose vien „mergelės“ (brolis, patėvis, aš), išskyrus mamą.

Galėtumėte teigti, kad esate tipiškas šio ženklo atstovas?

Tikrai taip. Aš – tikra Mergelė. Mano kambarys visada nepriekaištingai tvarkingas. Tvarka ir perfekcionizmas perkeliamas į bet kokią sritį.

Kaip manote, būti scenoje išmokstama? O gal tam gimstama?

Vienam tai duodamas dalykas, kitam ne. Yra daugybė žmonių, svajojančių apie didžiąją sceną, šlovę, bet tai pasiekiama ne kiekvienam. Nors darbas daro didžiulius stebuklus…

Ar dažnai regite pranašiškus sapnus?

Labai retai prisimenu savo sapnus. Bet mane nepaprastai dažnai, vos ne kasdien, aplanko dejavu jausmas. Regis, kartojasi tai, kas jau kažkada buvo.

Kaip išnaudojate laiką skrisdamas lėktuvu?

Dažniausiai miegu. Nepaprastai bijau aukščio, todėl stengiuosi pernelyg nesižvalgyti į šalis. Nors skraidau nuo vaikystės, ši baimė man nauja. O kažkada svajojau nusileisti parašiutu (juokiasi).

Gal turite sėkmę nešantį amuletą?


Vienintelis amuletas, kuriuo tikiu, – skrybėlės. Po senelio mirties su jomis nesiskiriu. Taip jau sutapo, kad pirmąją skrybėlę man padovanojo būtent senelis. Netrukus po to jis mirė. Man tai buvo pirma artimo žmogaus netektis… Nė pats nepajutau, kaip ilgėdamasis senelio pamėgau skrybėles. Vienu metu jų visai nenusiimdavau, vėliau ėmiau jas kolekcionuoti. Ilgainiui skrybėlės tapo mano stiliaus dalis ir sėkmės simbolis. Taip gimė scenos džentelmenas su skrybėle (šypsosi).

Ko palinkėti atstovaujant Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse?


Sėkmės, mažiau neigiamos kritikos, daugiau aplinkinių palaikymo. Būtų smagu, jei žmonės suprastų, kad ne viskas minėtame konkurse priklauso nuo atlikėjo. Jei ir grįžčiau užėmęs paskutinę vietą, nereiktų galvoti, kad pasirodžiau prastai ar visiškai nesistengiau...

Linkiu kuo didžiausios sėkmės! Nedėkokite. Turi pasisekti!

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt