Bandžiau kalbėtis. Reziumė: „viskas gerai, o seksas neturi tapti kasdienybe“. Bandžiau gundyti romantiškomis vakarienėmis, išvaizda ir koketavimu. Taip – padeda tam kartui. Negaliu nuolatos būti iniciatorė. Ar tai reiškia, kad mūsų libido nesuderinami, ar reiškia, kad seksą mes nejučia pakeitėme tiesiog rūpinimusi vienas kitu, šiluma namuose? Ar reiškia, kad taip bus visą tolesnį laiką? Gal aš nematau kažkokių psichologinių reikšmių, žvelgiu tik paviršiumi? Gabrielė.
Sveika, Gabriele. Ne, tai tikrai nereiškia, kad jūsų libido nesuderinami, tai tik reiškia, kad jūsų libido lygiai skirtingi ir tiek. Paprastai, kurio jis stipresnis, tas ir inicijuoja seksualinius santykius ir pasiima tai, ko jam reikia. Norisi mylėtis ir nelauk, nesikankink ir parodyk iniciatyvą. Nieko bloga, kad tu dažniau imsiesi veiksmų pati ir nelauksi to iš draugo. Juk visa kita santykiuose yra gerai. Svarbiausia, kuo gali džiaugtis, yra tai, kad jis neatstumia tavęs, įsitraukia, atsako į tavo iniciatyvą. Patikėk, yra vyrų, kurie pasako griežtai „ne“ ir prašo, kad paliktų juos ramybėje. Rimtos kalbos čia tikrai vargu ar padės ir jokių giliai paslėptų psichologinių reikšmių tame nėra. Juk viskas iš esmės yra gerai: ir kokybė yra, ir aistra, tik tiek, kad tau tai yra per retai.
Pirmiausia svarbus abiejų jūsų noras susiderinti. Part-neriai, kurie turi skirtingus seksualinius poreikius, paprastai turi ir skirtingą požiūrį į seksualinius santykius. Žmonės, kurių seksualumas yra didelis, nepasimylėję keletą dienų tiesiog jaučiasi nelaimingi, suirzę.
Tuo tarpu tie, kurių seksualinis libido yra žemesnis, patys retai kada pajunta stiprią aistrą ar neatidėliojamą troškimą mylėtis, neretai juos reikia tiesiog įtraukti į erotinę atmosferą. Jiems seksas nėra toks reikšmingas kaip kad pirmiesiems. Svarbu tą žinoti. Taigi nusimesk visus lūkesčius, standartus ir reikalavimus ir priimk savo draugą tokį, koks jis yra, o save taip pat tokią, kuriai reikia dažniau mylėtis. Sėkmės!
