„Patrikas iš ryto atsibunda laimingas, surėkia karo šūkį: „Į darželį!!!“ – ir šoka iš lovos. Pasiimu vakare – kelnės pratrintos, pats apsidraskęs, purve pagulėjęs… Visai kaip aš – 2 metai, 2 randai.“
Jaunos mamos gyvenimo etapas.
Na, kaip „jaunos mamos“: nebe tokia aš ir jauniklė – ant nosies 35-eri. Kai po gimdymo praėjus trims mėnesiams pradėjau vakarais šokti, buvo labai sunku būti ir šokėja, ir kūrėja, ir mama. Bet tas etapas truko trumpai ir jau baigėsi.
Kitoms moterims jaunatviško pašėlimo etapas dažniausiai baigiasi vedybomis ir vaikų gimimu. Gyvenimas tarsi trintuku nutrina džiugią jų veido išraišką ir akių spindesį. Jums taip nenutiko.
Man paauglystė turbūt nesibaigs dar ilgai! Visad jaučiuosi taip, lyg užpakalin būtų petarda įstatyta! Reikia bėgti, daryti, dirbti! Keistai pasijutau išleidusi sūnų į darželį – ogi laiko kiek! Ką daryt? Juk darbo nuo aštuonių iki penkių nedirbu. Iš pradžių sutvarkiau visus namus. Taip tvarkiau vieną dieną, antrą, savaitę... Paskui pastebėjau, kad beprasmiška: namai vis vien apversti – Patrikas taigi grįžta iš darželio. Aha – tada ėmiau siūti kaip išprotėjusi. Juk įgūdžiai niekur nedingo – siūdavausi šokių drabužius. Vaikų drabužėlių kainos, garbės žodis, nesveikos, tad ir pradėjau sūnui siūti. Prigriebiau vyro marškinių, marškinėlių, megztinių, džinsų – karpiau ir siuvau. Greitai vaikas atrodė kaip naujas, gražiausiai aprengtas, o vyras – be kelnių. Eina praplyšusiais džinsais, sakau, duok – užlopysiu. O jis: „Kitų kažkaip neberandu.“ Kur tau ras... Ir nieko jam nereikia – jis juk muzikantas. Kaip ir man – op, įšoki į džinsus ir megztinį, ir pirmyn!
Įtariu, kad paauglystėje buvote itin pasiutusi...
Mama sako, kad ne. Tik energinga. Lankiau gimnastiką, bet pamatė, kad gimnastės iš manęs nebus. Tada buvau nuvesta į baletą. Po pirmos pamokos pabėgau – ne mano būdui stovėt prie lazdos ir tūpčiot! Į tautinių šokių kolektyvą nepriėmė dėl pernelyg raumeningų blauzdų. Bet štai pramoginiams šokiams tos blauzdos netrukdė – ten išsiduodavau, išsišokdavau iki valios. Be to, man visada reikėjo būti dėmesio centre! Ir šokdama tą savo norą patenkindavau.
Visą Dovilės Štuikienės interviu su Evelina Kaukliene skaitykite kovo mėnesio žurnale „Laima“.
