Pasak I.Martinkėnaitės, dabar, kai nekoncertuoja, jai bene daugiausia įtampos kelia klausimas „ką šiuo metu veiki?“ „Atrodo, kad visi kažko laukia iš tavęs. Manau, kad viskam savas laikas, nereikia nerti stačia galva, ieškoti, per prievartą save versti. Kai ateis gera idėja, ją įgyvendinsiu. Mėgaujuosi poilsiu, kurį, manau, užsitarnavau, gerai leidžiu laiką“, – šypsojosi moteris.
Anot jos, viena vertus labai gaila, kad Vilnius šiemet nelabai pasipuošęs Kalėdoms, o kita vertus – galbūt tai ženklas surimtėti prieš šventes. „Yra tik kelios šventiškos gatvės, būdavome įpratę, kad anksčiau visų parduotuvių vitrinos žibėjo girliandomis, o dabar grįžtame prie ištakų, kai šventę turime brandinti savo širdyje. Manau, tai gražu, galbūt žmonės ir į bažnyčią nueis užuot mėgavęsi žibančiom lentynom“, – svarstė I.Martinkėnaitė.
Ji tikino su šeima labai laukianti Kalėdų, kurios šiemet apsieis be skubos perkant dovanas. „Jau rinkausi eglutę, tai kurią dieną jau ir puošim. Anksčiau visuomet būdavo labai sunku, nes atlikėjams gruodis labai užimtas metas, o šis gruodis man tobulas. Viskas sudėliota, viskas laiku, beveik visas dovanas esu nupirkusi, tik trūksta eglutės namuose, ją puošime visa šeima“, – laukimu dalijosi atlikėja.
Žiemos šventės man labai brangios, nes vaikystėje visada laikydavausi advento, nesiklausiau muzikos, nelankydavau net šokių būrelio, buvau labai susikaupusi, vaikščiojau į bažnyčią kiekvieną sekmadienį.
Darbo prie puodų pakako per dukros gimtadienį
Tiesa, gaminti daugybės pateikalų savo virtuvėje I.Martinkėnaitė juokavo nenusiteikusi, mat šį mėnesį jau atsikando šio malonumo. „Gruodžio 5-ąją buvo mano dukros Marijos gimtadienis, nesuprantu, kodėl, bet dvi dienas praleidau virtuvėje. Darėme labai įdomų, spalvotą gimtadienį, visą kambarį išklijavome baltu popieriumi ir davėme daug dažų vaikams ir jie galėjo spalvoti. Jiems buvo didžiulė šventė. Aišku, rūpesčių buvo per akis, bet dažai buvo specialūs, nuplaunami ir šventė puikiai pavyko. Kadangi daug laiko virtuvėj jau pabuvau, mielai per Kalėdas eičiau į svečius“, – juokavo Ingrida.
Ji teigė nežinanti, ar su grupės „69 danguje“ merginomis bus proga apsikeisti dovanėlėmis. „Visos jau turime šeimas, sunku ką nors planuoti. Ketinu pas Kariną važiuoti šeštadienį, dalyvausime „Žvaigždžių mokyklos“ koncerte. Su merginomis palaikome artimus santykius. Labai smagu būna kai Neli paskambina, sako „mama, noriu su tavimi pasikonsultuot“. Pripratome visas problemas spręsti kartu, dėl visko pasitarti. Jei kas man nutinka, visada joms skambinu. Beje, Karina dabar visą laiką kelia ragelį, kas labai džiugina, visada galiu paskambint. Tik su Goda sunkiau susisiekti, bet ir su ja palaikome ryšį“, – pasakojo I.Martinkėnaitė.
Pasak jos, vaikų susilaukusios grupės narės N.Pareigytės nei rimtai, nei juokais neskatina greičiau kurti šeimą. „Kiekvienam savas laikas, jai dar iš tikrųjų anksti, mes pačios nelabai ankstyvos buvom. Ji neturi skubėti prisidaryti vaikų. Galima ir vėliau“, – sakė Ingrida.
Tradicijos įskiepytos vaikystėje
I.Martinkėnaitė, nors kam nors gali pasirodyti keista, nevengia apsilankyti bažnyčioje. O Kūčių be Piemenėlių mišių nė neįsivaizduoja. „Žiemos šventės man labai brangios, nes vaikystėje visada laikydavausi advento, nesiklausiau muzikos, nelankydavau net šokių būrelio, buvau labai susikaupusi, vaikščiojau į bažnyčią kiekvieną sekmadienį. Po to ta Kalėdų šventė, kai Kalėdų rytą atsikeli ir gali daryti viską, ką nori buvo didžiausias džiaugsmas. Visus kviečiu susilaikyti nuo triukšmingų vakarėlių, didelių užstalių, nuo šventimo ir išsiblaškymo, susikaupti savyje, pagalvoti, pasimelsti, tada visos šventės bus išties šventiškos. Net ekonominė situacija dabar kviečia atsisėsti ir susimąstyti“, – kalbėjo dainininkė.
Ingrida pasakojo, kad ją taip auklėję tėvai. „Mano mama yra labai pamaldi, tėtis irgi kilęs iš pamaldžios šeimos. Kai buvau maža, nori nenori, sergi nesergi kas sekmadienį – į bažnyčią. Kūčių vakarą į savo gimtąjį miestelį – Grigiškes – grįžtu kasmet. Net kai koncertuodavome su grupe visuomet grįždavau. Esame buvusios ir kartu su Neli bažnyčioje. Šiemet Kūčias sutiksiu su tėvais. Manau, per tokią šventę visi turėtų prisiminti savo šeimas, tėvus, nuvažiuoti aplankyti artimųjų, kad ir kaip toli bebūtų“, – linkėdama santarvės ir gražių akimirkų kartu sakė I.Martinkėnaitė.
