„Tai buvo dvi dienos, kai galėjau ramiai pabūti. Gydausi kojos traumą ir širdies aritmiją. Ligoninėje gyvenu intensyviau, nei būdamas namie. Kiekviena valanda ir net pusvalandis suplanuoti, laukia vis kita procedūra. Tik pietums turiu laisvą valandėlę“, – apie savo dienas ligoninėje pasakojo A.Bumblauskas.
Atitrūkti nuo savo profesijos istorijos mokslų daktaras nemoka net gydydamasis. Lengvai atpažįstamas kitų ligonių bei medikų jis greitai nustoja kalbėti apie ligas ir imasi diskutuoti praeities temomis.
Ligoninės palatoje A.Bumblauskas turi planšetinį kompiuterį, tad atitrūkti nuo išorinio pasaulio bei savo darbų nepavyksta. Jį aplanko buvę studentai, uostamiestyje dirbantys istorikai.
