Justai, jau keli mėnesiai, kai mokaisi žingsnelių ant parketo. Ar šokiai pateisino Tavo lūkesčius?
Net su kaupu. Analizuoju visus savo pasirodymus ir matau progresą, kuris mane džiugina. Žinoma, yra ir „šalutinis poveikis“ – siaubingas nuovargis.
Kokius Tu, kaip dalyvis, šokių projekto trūkumus galėtum įvardyti?
Užmiršau, kad turiu asmeninį gyvenimą. Darbas reikalauja viso mano laiko. Be to, man labai sunku mokytis naujų šokių žingsnelių, nes nesu profesionalas. Tenka išlieti daug prakaito šokių aikštelėje, kol pasiekiu norimą rezultatą. Bet žinojau, kur einu, numaniau, jog bus sunku, todėl skųstis nevalia.
Sakai, kad teko užmiršti asmeninį gyvenimą. Bet juk jaunam žmogui ypač reikia meilės, tiesa?
O, taip. Man verkiant reikia meilės ir šilumos. Bet ką aš galiu padaryti – nebelieka laiko santykiams. Negaliu sakyti, kad visai negaunu meilės iš merginų, bet man jos nepakanka.
Kadangi su šokių partnere Greta Milišauskaite praleidi itin daug laiko, galbūt geriausias būdas sulaukti meilės būtų kibinti ją ir po šokių repeticijų vilioti į kavinę?
(Juokiasi.) Tai turbūt vienintelis problemos sprendimas. Bet gal ne, ačiū. Greta yra žmogus, su kuriuo dirbu. Ji man partnerė, ne daugiau. Nenoriu painioti santykių su darbine veikla. Nors būna silpnumo akimirkų. Atrodo, imsiu ir padarysiu kokią nesąmonę, bet tada blaivus protas mane sustabdo ir liepia dirbti, dirbti, dirbti!
Neseniai „Šok su manimi“ komisijos pirmininkas Jurijus Smoriginas išrėžė: „Justinas Lapatinskas ne šoka, o savo organu aria parketą.“ Kaip reaguoji į tokias ir panašias replikas?
Stengiuosi per stipriai nereaguoti. Puikiai žinau visą šou mechanizmą: kol šoku, Jurijus mąsto, ką įdomaus pasakyti. Jis visuomet ruošiasi puolimui. Todėl nusprendžiau, kad po šokio privalau atsijungti ir neklausyti pastabų. Kitaip galima labai susijaudinti ir vėliau užkulisiuose pusę dienos nervintis.
Žinoma, man labai nemalonu, kad po tokių žodžių pusė Lietuvos aptarinėja situaciją, kai aš neva savo organu ariu parketą. Bet puikiai žinau, koks yra Jurijus Smoriginas. Eteryje jis kandus, o užkulisiuose dar kandesnis. Ką su juo padarysi... Aš Jurijų priimu tokį, koks jis yra, nes esu išprusęs ir kultūringas, tiesiog labai geras berniukas (šypteli).
Visi šokantys žmonės nejučia ima lieknėti. Ar Tavo kūno linijos taip pat pasikeitė?
Taip, mano kūnas pasikeitė iš esmės. Neinu iš proto dėl kilogramų, nesisveriu reguliariai, tačiau, pašokęs kelis mėnesius, bijojau lipti ant svarstyklių, maniau, jog jos rodys 20 kilogramų mažiau. Bet likau maloniai nustebęs. Sveriu 87 kilogramus – tiek, kiek visada. Tik mano kūnas dabar gerokai raumeningesnis ir tvirtesnis. Išryškėjo bicepsai, tricepsai, kojų raumenys. Anksčiau padarydavau 20 atsispaudimų, o dabar per kartą galiu nesunkiai atlikti 80 ar net 90. Be to, pradingo daugelis sveikatos problemų, kurios iki tol kankino.
Apskritai pagaliau išmokau eiti per gyvenimą iškėlęs galvą, kad ir kas nutiktų. Žinau viską apie taisyklingą laikyseną. Pagaliau atsikračiau gėdos jausmo, kuris mane iki šiol kankino. Už viską esu dėkingas tik šokiams.
Ar jauti, kad dalyvavimas populiariuose dainų ir šokių projektuose Tau duoda dividendų – daugėja koncertų, kvietimų prisidėti prie muzikinių spektaklių?
Tikrai taip. Pastaruoju metu vos spėju iš koncertų į šokių repeticijas ir atvirkščiai. Jaučiu pagyvėjimą. Ir tai normalu, nes žmonės mato mane TV ekrane, todėl labiau nori pasikviesti. Negaliu pasakyti, kad dėl to labai džiaugiuosi. Kuo daugiau koncertuoju, tuo mažiau laiko lieka šokių repeticijoms. Bet kadangi reikia užsidirbti maistui, tenka kažkaip suktis. Tačiau toks tempas baigia mane išsekinti...
Kiek valandų per parą dabar miegi?
Visai nemiegu... O jei rimtai, dažniausiai numingu vos 2–3 valandas. Niekada dar taip nebuvo. Pirmą kartą gyvenime pradėjau vartoti raminamuosius. Nenorėjau, nes esu prieš farmacininkų produktus, bet mama privertė porą dienų jų pagerti, kad nors kiek pailsėčiau.
Pakalbėkime apie kiek skandalingesnius dalykus. „Šok su manimi“ užkulisiuose mes kelinta savaitė iš eilės užfiksuojame Tave ypač artimai bendraujantį su Oranžinio Alytaus choro vadove Lilija Bernatavičiene. Kas judu sieja?
Mudu esame labai artimi. Liliją pažįstu jau metus. Susipažinome, kai drauge rinkome žmones į Alytaus chorą projektui „Chorų karai“. Nuo to laiko labai susibendravome. Dažnai net tenka kartu repetuoti šokius, nes mano partnerė Greta yra dvyliktokė, todėl daug laiko praleidžia mokydamasi.
Bendrauti su Lilija man labai faina. Ji – nuostabus žmogus. Labai rūpinasi manimi. Bet tarp mūsų nėra jokių intymių santykių. Meiliai su ja bendrauju, nes ji daug dėl manęs padaro. Už gera norisi atsilyginti geru.
O kaip Tu stengiesi „už gera atsilyginti geru“? Meiliai su ja bendraudamas, laikydamas už rankučių?..
(Juokiasi.) Aš suprantu, kad iš šono atrodo gana keistai. Man ir pačiam taip atrodytų. Bet esu džentelmenas. Leidžiu į parankę įsikibti ne tik Lilijai, bet ir kitoms merginoms. Taip tiesiog yra...
Bet Lilija yra ištekėjusi moteris. Ar jos vyras neprieštarauja tokiam neįprastam jųdviejų bendravimui?
Mes su Kęstu (Lilijos vyru – aut. past.) dažnai apie tai pakalbame. Jis geriausiai atsakytų į šį klausimą. Bet šiaip viskas yra gerai, tiesiog puiku... Mus su Lilija sieja tik darbiniai santykiai.
Ar gali šimtu procentų užtikrinti, kad jųdviejų santykiuose nereikėtų ieškoti pikantiškų detalių?
Labai norėčiau patvirtinti tokią informaciją, bet negaliu. Kita vertus, neslėpsiu, kad man nepamaišytų koks skandaliukas (juokiasi).
Suprantu, kad aplinkiniams gali pasirodyti, jog tarp mūsų su Lilija kažkas vyksta. Gal tikrai per dažnai vaikštome susikibę už rankučių... Juk ji laimingai ištekėjusi moteris. Bet kadangi aš nesureikšminu tokio mūsų bendravimo, maniau, kad ir kitiems tai neužklius. Matyt, mes su Lilija per arti vienas kitą prisileidome...
