Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Parapsichologė Liudmila Litvinienė: „Gyvenime reikia pasikliauti širdimi ir nuojautomis“

Parapsichologė Liudmila Litvinienė
E. Paukštės nuotr. / Parapsichologė Liudmila Litvinienė
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
Skaitysiu vėliau
A A

„Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Pietų Afrikoje, pirmenybė teikiama tiems medikams ir slaugytojams, kurie turi paranormalių gebėjimų. Deja, mūsų šalyje parapsichologai, bioenergetikai ir medikai dar dirba atskirai. O juk bendras darbas duotų geresnių gydymo rezultatų“, – sako parapsichologė Liudmila Litvinienė.

Jūs galite matyti ateitį, sugrąžinti žmones į praėjusius gyvenimus. Iš kur tokie gebėjimai?

Iš vaikystės. Visada buvau labai jautri, kitaip mačiau ir jutau supantį pasaulį. Tai, be abejo, pastūmėjo domėtis ezoteriniais mokslais, paranormaliais reiškiniais. Vėliau įvairūs kursai padėjo šią dovaną, kurią, manau, turime kiekvienas, ištobulinti. Ekstrasensorikos, hipnozės, parapsichologijos mokiausi Lietuvoje ir Rusijoje. Tačiau su parapsichologija gyvenimą susiejau neiškart.

Kas būtent pastūmėjo tapti parapsichologe?

Gyvenime taip jau nutinka, kad tam tikri įvykiai pastūmėja vienur ar kitur. Sunkiai sirgo vyras. Jis buvo labai kūrybingas, talentingas skulptorius. Mačiau, kaip jis nyksta. Įvykiai rutuliojosi skausmingai. Suvokiau, kad ne viskas, ką sako tradicinės medicinos specialistai, teisinga, ne visi jų taikomi metodai veiksmingi.

Daugelis gebėjimą matyti ateitį vadina raganavimu...

Visatoje yra tam tikri dėsniai, kuriais paremtas aukštesnis, subtilusis pasaulis. Yra metodai, taisyklės, kuriuos žinant, galima prisijungti prie energoinformacinio lauko ir „nuskaityti“ ateitį – gauti visą dominančią informaciją. Ar tiksliai tai pavyksta? Tik praktika leidžia tai įvertinti. Iš pradžių klausdavau savęs, ar man nesivaidena, ar tai tiesa. Bet per trisdešimt darbo metų, tikrindama gautą informaciją, faktus, supratau, kad mano praktika pasitvirtino. Dabar jau neabejoju taikomais metodais, gaunamos informacijos patikimumu. Svarbiausia, kontaktuojant su subtiliuoju pasauliu, aukštesnėmis materijomis, elgtis švelniai, nepažeisti taisyklių ir nesielgti savanaudiškai, nes gali gauti „per galvą“. Nereikia lįsti ten, kur negalima. Todėl aš stengiuosi nesiaiškinti savo ateities. Vadovaujuosi intuicija.

Ar dažnai žmonės kreipiasi norėdami sužinoti savo ateitį?

Dažnai, bet tą darau tik išimtinais atvejais, kai to tikrai reikia, kai žmogui gyvybiškai svarbu. Tarkim, ar liga išplis, ar būtina operacija, ar saugu keliauti.
Manau, dažniausiai nėra reikalo, netgi negerai žinoti Kūrėjo plano. Juk siela įsikūnija į fizinį pavidalą tam, kad ko nors išmoktų, patobulėtų. Žmogus turi keletą pasirinkimų, bet ne visada nusprendžia teisingai. Tai vadinama likimo išbandymu, kuris sustiprina arba sugniuždo. Ar elgiesi teisingai, pasakys šeštasis jausmas. Tereikia jį lavinti, mokėti pastebėti ženklus. Tai įmanoma, nes rengiu intuicijos lavinimo kursus ir matau, kad žmonėms tai pavyksta. Jei nekreipi dėmesio, nemoki sustoti ir paklausti savo širdies, ar elgiesi teisingai, likimas pažeria išbandymų. Dažniausiai visi intuityviai jaučiame, ką darome ne taip.

Kokie tai ženklai?..

Nepasitenkinimas, sąžinės priekaištai, nemeilė gyvenimui, prasta sveikata ar nesėkmės – ženklai, kad pasukote ne tuo keliu. Galbūt  gyvenate su nemylimu žmogumi iš išskaičiavimo, dirbate nemėgstamą darbą tik dėl pinigų, lipame per kitų galvas ar  kenkiame ir pan. Visa tai išsaugoma mūsų informaciniame lauke. Ta informacija, sukaupta patirtis, savybės keliauja iš vieno gyvenimo į kitą. Žmonės nustebę klausia, kodėl jam nesiseka šiame gyvenime. Tiesiog kartais atsakymo reikia ieškoti praėjusiame...

Galite grąžinti žmones net į praėjusius gyvenimus?

Tai jokia mistika, nes hipnoterapija plačiai taikoma visame pasaulyje. Aš atstovauju prancūzų mokyklai, kuri yra labai subtili, grubiai nesikiša į žmogaus pasąmonę. Regresija,  t. y. kelionė į praėjusius gyvenimus, labai veiksminga gydant psichikos ligas, fobijas ir kt. Tarsi filme pamatęs praėjusį gyvenimą, žmogus supranta ligų, fobijų, depresijos, blogos savijautos, nesėkmių priežastis. Įgijusi patirties pastebėjau, kad visų žmonių išgyvenimai (nepriklausomai nuo išsilavinimo, tautybės, amžiaus) yra panašūs. Viena pacientė po seanso pasakė: „Nesupratau, kodėl vis regėdavau XVII amžiaus pastatą ir pabiromis kamuodavo vaizdiniai, išgyvenimai.“ Pasirodo, ji buvo tragiškai žuvusi kilmingo pono duktė. Kita moteris niekaip nesuprato, kodėl jaučia didelį potraukį žolelėms ir žino, kaip jomis gydyti, nors giminėje nebuvo žolininkų. Po seanso paaiškėjo, kad praėjusiame gyvenime ji gyveno pas žolininką, kuris išmokė šio amato. Moteris žuvo būdama jauna ir tas žinias atsinešė į šį gyvenimą...

Kiekvienas iš praėjusio gyvenimo atsinešame tam tikros patirties, sukauptų įgūdžių, gabumų, polinkių, ydų, baimių. Viso to nebūtų, jei nebūtų tęstinumo, jei siela nereinkarnuotų. Todėl nereikia stebėtis, kodėl muzikos nesimokęs vaikas ima ir visų nuostabai užgroja pianinu, tarsi tai būtų įprasta...

„Liuda – labai paslaptinga moteris, rami kaip rugių laukas karštą vidurvasario dieną, kaip mėnesienos nutvieksta jūra per štilį, kaip jokio vėjelio neblaškomas miškas apyaušriu. Man užtektų vien tos ramybės, bet…“ – taip apie jus rašo Jurga Ivanauskaitė knygoje „Viršvalandžiai“. Ji kreipėsi į jus pagalbos?

Dar iki ligos ji kelis kartus kreipėsi į mane pagalbos, klausė patarimų. Su Jurga buvome pažįstamos seniai. Likimo vingiai mus suvedė per budistines praktikas. Paskutinį kartą su ja bendravau, kai liga buvo įsisenėjusi. Ji buvo labai stipri, įdomi asmenybė.
Jurga pasirinko tradicinį gydymą. Išties, žmogus neturi blaškytis nuo vieno specialisto prie kito. Juk dažnai medikai sako: „Kur buvai anksčiau, jau per vėlu“ arba „Ekstrasensai tave nugydė“. Klysta ne tik netradicinės medicinos specialistai, bet ir gydytojai. Visi daro klaidų. Juk yra daug atvejų, kai ekstrasensai išgydo medikų „nurašytus“ ligonius. Nesvarbu, kokį gydymo metodą pasirinksi: tradicinį ar ne, viską lemia gydančiojo profesionalumas ir sąžiningumas. Į mane dažniausiai kreipiasi nevilties apimti žmonės, kuriems medikai jau negali padėti.

Ar tiesa, kad vėžys yra karminė liga?

Taip. Vėžys, cukrinis diabetas, šizofrenija, įvairios priklausomybės ligos (alkoholizmas, narkomanija ir kt.)  yra karminės ligos. Ir tai reikia suvokti ne kaip bausmę. Tai – išbandymai sielai, kurie padeda jai tobulėti, ją užgrūdina. Ne tik dvasinis tobulėjimas, dvasinės praktikos, savo charakterio, savybių keitimas, bet ir kančia yra vienas būdų sukaupti sielai reikiamą dvasinį potencialą. Dėl to gimstame, dėl to ir ateiname...
Karmą galima pagerinti ne tik dvasinėmis praktikomis, bet ir gerais, nesavanaudiškais darbais. Veiksminga meditacija, maldos bažnyčioje. Aukštesnio lygio vibracijos teigiamai veikia biolauką. Turbūt girdėjote sakant: „Akyse prašviesėjo.“ Tačiau kai kada nesėkmių ar ligų priežastis gali būti ne bloga karma, o nužiūrėjimas, prakeiksmas, kuris be tam tikro ritualo neišnyksta.

Kaip atskiriate, kad žmogus nužiūrėtas?

Atlikdama biolauko korekciją, matau, kada pažeista žmogaus aura dėl ligos, o kada dėl nužiūrėjimo. Nužiūrėto ar prakeikto žmogaus biolaukas būna patamsėjęs, ant jo tarsi uždėtas gaubtas ir pan. Iš auros galiu diagnozuoti ir ligas. Jei ties kepenų zona yra duobė, aura toje vietoje įtrūkusi. Kai liga įsisenėjusi, biolaukas toje vietoje būna sutankėjęs, iškilęs. Jei aura išretėjusi, tarkim, ties inkstais, vadinasi, jie užteršti šlakais, juos reikia valyti. Iš pradžių pažeidimai atsiranda biolauke, vėliau – fiziniame kūne. Diagnozavus laiku, galima užbėgti ligai už akių.
Dabar sukurti specialūs prietaisai, kurie geba nufotografuoti aurą. Tačiau man nereikia jokios technikos, aš matau aurą.

Pagal ką žmogus gali įtarti, kad yra nužiūrėtas?

Žmogus be priežasties jaučiasi išsekęs, jam stinga energijos. Praranda gyvenimo džiaugsmą. Gali apimti apatija, kurią medikai palaiko depresijos forma ir gydo stipriais cheminiais vaistais. Jie, deja, nepadeda.
Iš patirties galiu apsakyti, kad prakeiksmų pasitaiko retai, dažniau – nužiūrėjimų. Nužiūrėti labai lengva. Žmonės tampa pažeidžiami, kai pykstasi, barasi, nekenčia, kerštauja, pavydi. Pavyzdžiui, nepasidalija turto ir koks nors giminaitis ar buvęs sutuoktinis smarkiai įpykęs palinki blogo.

Žurnalas „JI“
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
KALĖDINIŲ DOVANŲ GIDAS
Parašykite atsiliepimą apie Žmonės.lt