„Nesu jo gyvo matęs“, – paklaustas, ar pažįsta D.Kedį, šiomis dienomis atsakys Rolandas Michalskis. Žmogus, kurio gimtadienio šventėje dalyvauja net pats Henrikas Daktaras su žmona.
Kodėl R.Michalskis meluoja? Kodėl bando paneigti tai, kas pernelyg akivaizdu? Kieno užsakymu sukurtas pornografinis trileris ir pagal kokį scenarijų suplanuotos žmogžudystės Kaune? Ar ne per daug skubame tiesiogiai ir netiesiogiai D.Kedį vadinti žmogžudysčių organizatoriumi?
Panašu, jog šioje byloje žinome dar tikrai ne viską. Kol tyrėjai aiškinasi, kodėl teisėjo pavardė pedofilijos skandale Kedžio lūpomis imta linksniuoti tik po devynių mėnesių nuo pirmojo jo pareiškimo apie nusikaltimą, policininkai bus priversti pripažinti - Jono Furmanavičiaus darbo ir namų kompiuteriuose jokių ženklų, jog teisėją būtų dominusi vaikų pornografija ar kontaktai su įtartinais asmenimis. Jokių, net ir menkiausių užuominų, kad teisėjas – pedofilas...
Kam galėjo prireikti, kad Jono Furmanavičiaus tiesiog neliktų. Tai kerštas įniršusio tėvo ar Kauno mafijos, netvėrusios pykčiu, kad šis teisėjas nesukalbamas, už grotų pasiuntęs ne tik Enriką Daktarą, bet ir kitas nusikaltėlių pasaulio „įžymybes“ ir jų parankinius?
Skandalinga ir kai kam labai neparanki versija – trečiadienį 19.40 laidoje „Abipus sienos“ per LNK.
