„Metai iš metų mėtomi kaltinimai – nebe mano jėgoms“, – išsprūsta buvusiam Lietuvos komunistų lyderiui Algirdui Brazauskui. Iki šiol jis nė karto tiesiai neatsakė, kodėl nedalyvavo Baltijos kelyje. Ar išdrįs prezidentas pagaliau atskleisti tiesą?
„Brazauskas visada buvo prisitaikėlis, sudėtingesnėse politinėse situacijose rinkdavosi tai, kas jam naudingiau. Latvijos ir Estijos komunistų lyderiai, nors jiems ir grasino, bet į Baltijos kelią atėjo. O štai Brazauskas, matyt, paskutiniu momentu nusprendė, kad vis dėlto apdairiau paklusti Maskvai“, – įsitikinęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Bronislovas Genzelis.
„Turbūt jis netikėjo, kad ta skubotai surengta manifestacija taip pavyks. Ir kaip visada, nusiplovė rankas: jeigu kas nors atsitiks, tai manęs ten nebuvo“, – antrina vienas iš Sąjūdžio lyderių Vytautas Landsbergis.
Sunkią ligą besigydantis A.Brazauskas nuleidžia galvą: lengva kritikuoti, kai nežinai tiesos...
„Tomis dienomis gyvenau nuolat girdėdamas grasinimus, nurodymus ir įspėjimus. 1989-ųjų rugpjūčio 23-iosios vakarą, kai tūkstantinės minios plaukė į Baltijos kelią, aš buvau priverstas sėdėti darbo kabinete. Negalėjau iš jo išeiti fiziškai“, – pradeda pasakoti buvęs Centro komiteto sekretorius.
Jo versija skamba neįtikėtinai. Pasakojimą išklausęs vienas iš Baltijos kelio organizatorių, vienas iš aktyviausių Sąjūdžio veikėjų Romualdas Ozolas išpučia akis: ar Brazauskas kalba rimtai?!
Istorinės mįslės ir stulbinami atsakymai – ketvirtadienį LNK laidoje „Kaip gyveni?“
