Kai retomis progomis „Grissin Bon“ komandai atstovaujantis Rimantas turi laisvą dieną, ją mielai leidžia su šeima: „Esu toks daugiau šventinis tėtis. Visada matau gerai nusiteikusius vaikus, kurie pasiilgę glaudžiasi ir džiaugiasi: „Tėtis, tėtis!“ Tanja – didžioji planuotoja, o aš tesu vykdytojas. Mes – gera komanda“ , – gražių žodžių žmonai negaili krepšininkas.
Tanja ir dukros, žinoma, norėtų Rimą dažniau matyti namuose, bet niekas šioje šeimoje nepriekaištauja, jei tėtis laisvesnę dieną skrenda į Lietuvą, kur veikia jo vardo paramos grupė, besistengianti padėti onkologiniams ligoniams.
Pats augindamas tris mergytes krepšininkas pirmiausia atkreipė dėmesį į vaikus – padeda jiems ne tik materialiai, bet lanko ligoninėje, pildo mažųjų ligoniukų norus ir svajones. Svarbu, sako, kad šie bent trumpam pasijustų laimingi. Graži ir prasminga jo idėja sulaukė didžiulio bendraminčių palaikymo bei pritarimo. Kad ir Aleksandro Pogrebniojaus projektas su fondo marškinėliais. Visos lėšos, gautos juos pardavus, atiteks sunkiai sergantiems vaikams.
Interviu bei fotosesija – naujausiame žurnale „Žmonės“
