Ruslanas Kirilkinas: „Pradedu tikėti, kad mums nevertėjo eiti į metrikacijos skyrių“

Tačiau Ruslanas patikina: jo ir suomių režisieriaus Jarmo skono (28) istorijoje dar nepadėtas taškas. „Niekas neaišku. Mes nei kartu, nei atskirai“, – sako. O gal ši istorija – tik dar vienas bandymas reklamuotis?

Kada santykiai su Jarmo ėmė šlyti?

Jei atvirai, su Jarmo skiriamės nuo pat pirmojo mano atvažiavimo į Lietuvą. Tiesiog niekada apie tai viešai nepasakojau – bijojau ir saugojau mūsų santykius. Žinoma, melavau žmonėms, bet nenorėjau, kad kas nors jaudintųsi, juo labiau – kištųsi į bendrą mūsų gyvenimą.
Viskas prasidėjo seniai, daug ko nežinojote... Sulaukiau ne vieno ultimatumo, kad liaučiausi parsidavinėti dėl šlovės, išgirdau ne vieną priekaištą, klausimą, ką dar galėčiau padaryti dėl populiarumo. Bet aš jo neklausiau. Laikiau rankose saldainį ir net neketinau jo atsisakyti – sakiau sau, kad valgysiu tol, kol suvalgysiu, ir dar popieriuką paslėpsiu (juokiasi).

Todėl vieną dieną nusprendėte, kad jums geriausia būtų sukti skirtingais keliais?

Mūsų santykiai yra visiškai neaiškūs: mes nei kartu, nei atskirai. Su Jarmo dabar net nenorime ko nors keisti, nes abiem gerai taip, kaip yra. Mes susiskambiname, nesame susipykę. Dauguma mano daiktų vis dar yra jo namuose, ir kas žino, galbūt liks ten visam laikui... Neatmetu galimybės, jog vieną dieną mes ir vėl būsime kartu – juk iki šiol abu negalime patikėti, kad mums taip nutiko. Pagyvensim – pamatysim. Galbūt jau rytoj pulsiu jam skambinti, pasakysiu, kad negaliu be jo gyventi, ir visam laikui išvažiuosiu į Suomiją (juokiasi)? O jei nelauks? Na, nelauks, tai nelauks: juk Lietuvoje – tiek daug užsislaptinusių vyrų!

Vis dėlto, koks dabar jūsų statusas: išsiskyrę ar dar ne?

Dabar pradedu tikėti, kad galbūt mums apskritai nevertėjo eiti į metrikacijos skyrių ir pasirašyti sutarties, išspausdintos A4 formatu.

Interviu – šios savaitės „Žmonėse“