Dar prieš čempionatą buvo paskelbta, kad rinktinei neatstovaus du dėl drausmės pašalinti žaidėjai. Tomas Pačėsas sako, kad kitaip pasielgti negalėjęs. Vaikinai jau buvo prasižengę ne kartą ir daugiau išlygų būti negalėjo. Treneris po čempionato kiekvienam krepšininkui davė patarimų, kaip pagerinti savo žaidimą. Bendras trenerio patarimas visiems jauniems krepšininkams – nesivaikyti pinigų ir rūpintis savo karjera.
– Po čempionato buvote nusivylęs. Ar tikrai ta septintoji vieta tokia baisi? Prieš čempionatą visi matė, kad rinktinė ne pati stipriausia ir sakė, kad jei eis toli, tai tik dėl jūsų, kaip patyrusio trenerio. Čempionate nebuvo triuškinamų pralaimėjimų, o italams fantastiškai pasisekė.
Buvo gaila, bet privalėjau tai padaryti. Juolab, kad tai nebuvo pirmas prasižengimas. Jiems jau buvo skirtas įspėjimas, jie stovėjo ant raudonos linijos.
– Ne paslaptis, kad nebuvo daug tikėtasi iš šios rinktinės. Prieš išvykstant manęs kolegos gailėjo, sakė, kad būsime patrankų mėsa, skaudu bus į mus žiūrėti. Aš tai priėmiau kaip iššūkį. Esu nusivylęs 7-ąją vieta, nes ji neatitiko mūsų žaidimo. Ketvirtfinalyje italams tikrai sekėsi, o nuo mūsų sėkmė nusisuko. Rungtynių pabaigoje susiklostė situacija, kai privalėjome apsisaugoti nuo italų tritaškių ir vienintelis kelias buvo prasižengti.
Visiems tuomet žaidusiems krepšininkams buvo duotas toks nurodymas. Nesugebėjimas įvykdyti, atrodo, tokios paprastos užduoties, mums kainavo labai daug. Žaidėjai norėjo geriau padaryti, kai reikėjo tiesiog daryti paprastai.
Jeigu būtume prasižengę, būtume maksimaliai sumažinę italų sėkmės galimybę. Man labai skaudu, nes turėjome tą pergalę delne, bet jos neužgniaužėme. Labai dėl to jaudinausi ir dabar dar skaudu.
Galbūt ir mano kaltė, kad neišleidau kitų žaidėjų. Dėl to galiu prisiimti kaltę. Vis dėlto trūko labai mažai, kad eitume toliau. Noriu padėkoti visai komandai ir personalui, kurie padėjo pasiruošti. Išspaudėme maksimumą ir galime tuo džiaugtis.
– Jaunimo rinktinių tikslas yra ugdyti žaidėjus. Ar bent vienas, jūsų nuomone, galėtų atstovauti vyrų rinktinei?
– Dabar – ne. Tai paaiškės per 2–3 metus, kai pamatysime, kaip klostosi jų karjera. Po čempionato pasikalbėjau su kiekvienu žaidėju ir daviau jiems patarimų, kaip pagerinti savo žaidimą. Jiems reikia priprasti prie atsakomybės ir spaudimo, kurio neišvengsi. Potencialo kai kurie žaidėjai tikrai turi. Bendras patarimas visiems buvo - nesivaikyti pinigų. Svarbiausia rinktis klubą, kuriame turėsi savo vaidmenį ir žaidimo laiko. Jie patys turi rūpintis ir kurti savo karjerą. Jeigu keli žaidėjai kryptingai dirbs, ateityje gali belstis ir į vyrų rinktinę.
– Prieš čempionatą iš rinktinės dėl drausmės pašalinote Tomą Lekūną ir Edgarą Zinevičių. Ar pačiam žmogiškai nebuvo gaila jaunų vaikinų?
– Tikrai buvo gaila, bet privalėjau tai padaryti. Juolab kad tai nebuvo pirmas prasižengimas. Jiems jau buvo skirtas įspėjimas, jie stovėjo ant raudonos linijos. Patys žinojo savo situaciją ir žadėjo taip nebesielgti, o tuomet nuėjo ir taip pasielgė. Ką galima padaryti?
Negalima leisti, kad vieniems būtų suteikiamos tokios išlygos. Krepšininkai turi išsiskirti savo žaidimu, o ne tokiu elgesiu. Kitas dalykas, kad tuomet jau buvo padarytas darbas, o vartojant alkoholį galima labai lengvai prarasti formą. Šias taisykles visi žinojo, 20-mečiai jau nebėra vaikai ir turi atsakyti už savo veiksmus.
– 2007 metais į panašų skandalą pateko ir vyrų rinktinės krepšininkai, bet tąkart treneriai jiems atleido. Kaip apskritai galima vertinti tokį krepšininkų elgesį?
Lietuvoje žmonės yra išaukštinę krepšinį ir krepšininkus. Mes tiesiog meldžiamės jiems ir matydami juos gerai žaidžiant, įsivaizduojame, kad jie tokie patys šventi ir paprastame gyvenime.
– Lietuvoje žmonės yra išaukštinę krepšinį ir krepšininkus. Mes tiesiog meldžiamės jiems ir matydami juos gerai žaidžiant, įsivaizduojame, kad jie tokie patys šventi ir už aikštė ribų.
Reikia suprasti, kad jie gali būti geri žaidėjai, bet neišsiskirti kitais dalykais. Juos kaip ir daugelį formuoja jų bendravimas su draugais, todėl jie gali būti ir ne tokie idealūs. Kai pamatome jų iššaukiantį elgesį, kyla nepasitenkinimo banga, nes žmonės nori tikėti savo idealais.
Mažas vaikutis pamato savo mylimą krepšininką darantį nepadorius dalykus ir tai sukelia didelį nusivylimą. Todėl krepšininkai turėtų tinkamai reprezentuoti tikėjimą jais ir viešose vietose elgtis atitinkamai.
Bendro susirinkimo su vyriausiuoju rinktinės treneriu Jonu Kazlausku metu būtent tokios taisyklės ir buvo pabrėžtos. Turime gerbti aplinkinius, kurie daug tikisi iš mūsų.
Tai tokia sociologinė situacija, kurią turime keisti. Tai ypač aktualu jaunimui, nes vyrų rinktinės krepšininkai jau suaugę žmonės, turi šeimas ir tai juos sulaiko nuo kvailysčių. Tuo metu jaunų žaidėjų niekas taip už pakarpos nelaiko, todėl turime reaguoti, kol tai tik pasiruošimas, nes šie žmonės atstovaus mūsų šaliai.
– Europos čempionate dalyvauja ir mūsų aštuoniolikmečiai. Kaip manote, kaip jie eis?
– Matome, kad jiems kol kas gerai sekasi, komanda turi ryškų lyderį. Tai talentinga rinktinė, iš kurios daug tikimasi. Aš taip pat tikiuosi, kad to nelemto ketvirtfinalio metu mes nusinešėme visą nesėkmę su savimi, ir mūsų aštuoniolikmečius, ir vyrų rinktinę lydės sėkmė. O jos reikia visur – ir krepšinyje, ir gyvenime.
