– Ar jau pradedi jausti, kad varžovai aikštelėje tau skiria daugiau dėmesio? Juk tapai starto penketo žaidėju.
– Aišku, šiek tiek jaučiasi, bet kad mane imtų dengti kaip baisų lyderį, visiškai neatsitraukdami – taip nėra. Pats stengiesi, dirbi, atsidengi. Kad ir kaip kietai dengtų, turi mėginti gauti kamuolį ir jį išmesti. Kiek labiau visa tai jautėsi, kai žaidėme su „Asseco Prokom“. Tikriausiai tai buvo Tomo Pačėso įtaka.
– Ką Artūras veikia laisvu metu?
– Kaip ir visi, neturiu labai daug laisvo laiko, bet kai pasitaiko laisva minutėlė, stengiuosi pailsėti. Šiaip daug visko susigalvoju: ir į kiną mėgstu nueiti, ir į kavinę pavalgyti. Pažaidžiu žaidimus. Tiesa, labiausiai mėgstu šaudykles. Gal čia koks sutapimas (juokiasi). Vasarą mėgstu aktyvesnes pramogas: ir futbolą, ir tą patį krepšinį su draugais žaidžiame ar į kartingus nulekiame. Taip sakant, vasarą stengiesi atsigriebti. Medžioklė ar žvejyba – nelabai, bet prie ežero nuvažiuoti, valtimi paplaukioti – kodėl gi ne.
– Esi daug keliavęs. Kuri šalis paliko didžiausią įspūdį?
– Kiekvienoje valstybėje galima rasti ką nors įdomaus. Nepatiko vienintelė Ukraina. Nežinau net, bet ten ir tas oro užterštumas, ir maistas neskanus. Reikia palinkėti Rolandui Jaručiui („Azovmash“ vyr. treneris) stiprybės.
– Vieniems žalgiriečiams patinka lietuviška virtuvė, kiti, kaip Mindaugas Kuzminskas, negali be kinų maisto. Ką mėgsti pats?
– Gal labiau išskirčiau itališką. Labai mėgstu makaronus, jei skaniai paruošti. O šiaip valgau viską, tikrai nesu išrankus.
– Kokia turi būti muzika, dėl kurios kaimynai tau naktį iškviestų policiją?
– Judesį gaudanti muzika (juokiasi). Sakykime taip. O šiaip klausau daug visko – nuo Eminemo ir Rihannos iki mūsų pačių lietuvių.
