Antanas Guoga apie pagalbą Simui Jasaičiui, sąsajas su Ričardu Berankiu ir neišsenkantį optimizmą

 – Antanai, kiek laiko jūsų nebuvo Lietuvoje? – 15min.lt paklausė A.Guogos.

– Daugiau nei tris mėnesius. Kai Lietuvoje artėja žiema, aš dažniausiai išvykstu į Naująją Zelandiją ir Australiją. Tik labai greitai vėl imu ilgėtis Lietuvos. Šįkart grįžau dėl Europos krepšinio čempionato burtų traukimo ceremonijos, be to, norėjau susitikti su federacijos atstovais.

 – Gal Australijoje teko stebėti „Australian Open“ turnyrą, kuriame puikiai pasirodė ir Ričardas Berankis?

– Taip, teko, nes Melburnas yra miestas, kuriame užaugau ir iki šiol gyvenu. Buvo labai malonu stebėti Ričardo pasirodymą, nes į kortus susirinko tūkstančiai Australijos lietuvių. Jie išsidažė veidus ir labai stipriai palaikė savo tautietį. Stebėjau dvi pirmąsias Ričardo kovas ir jis man padovanojo daugybę neišdildomų įspūdžių. Be to, turėjau galimybę pabendrauti ir su pačiu tenisininku bei jo treneriu.

 – Kokį įspūdį jums padarė R.Berankio žaidimas?

– Sunku vertinti nebūnant ekspertu, tačiau jis yra labai greitas žaidėjas. Ričardui dar reikia pagerinti padavimą, tačiau bet kuriuo atveju labai nuoširdžiai jį sveikinu. Jis pakėlė teniso lygį Lietuvoje, suteikė teniso gerbėjams puikių emocijų.

 – Australija sulaukė negailestingų gamtos stichijų. Kokios žmonių nuotaikos miestuose, kuriuose jums teko pabuvoti?

– Australai – tokie jau žmonės, kad jų optimizmas yra neišsenkantis. Kad ir kiek blogų naujienų  pasiektų, australai išlieka be galo pozityvūs. Ir aš esu laimingas, kad nesu kitoks. Kad žiūriu į priekį, kad nenuleidžiu rankų, kad moku džiaugtis gyvenimu. Australijoje nėra korupcijos, nes valdžioje dirba žmonės, kurie nori aukotis dėl savo tautos. Žinoma, ir Australijoje yra negatyvių dalykų, tokių kaip narkotikai, nes žmonės ten gerai gyvena.

 – Ar per tuos tris mėnesius buvote atitrūkęs nuo lietuviško sporto?

– Sekiau visas naujienas ir rungtynes žiūrėjau per internetą. Nepraleidau nei Kauno „Žalgirio“, nei Vilniaus „Lietuvos ryto“ susitikimų. Džiugu, kad abi komandos pateko į kitą Eurolygos etapą. Tai taip pat yra Lietuvos krepšinio pergalė. Pradžiugino ir Šarūno Jasikevičiaus sugrįžimas bei jo pagalba sostinės klubui.

 – O Simo Jasaičio sugrįžimas į komandą nepradžiugino?

– Su Simu aš bendrauju ir turėjau įtakos tam, kad jis liktų Lietuvoje. Šiek tiek padėjau šiam krepšininkui patekti į „Lietuvos rytą“.

 – Kodėl rėmėte ne tik Vilniaus „Lietuvos rytą“, bet ir Kauno „Žalgirį“, na, arba atvirkščiai? Kodėl norite padėti dviem Lietuvos grandams, kurie tarsi yra ir nesutaikomi priešai?

 – Mano nuomone, be vienos iš šių komandų krepšinis Lietuvoje prarastų žavesį. Turi būti tas pyktis ir neapykanta. Tegul jie ir toliau taip kariauja aikštelėje ir už jos ribų, nes visame pasaulyje tokios nesutaikomų priešų akistatos sulaukia didelio dėmesio. Reikia, kad tarp Kauno ir Vilniaus komandų būtų kova ir konkurencija. Labai džiaugiuosi, kad turėjau galimybę remti Lietuvos krepšinį, o ateityje, neabejoju, padėsiu ne tik klubams, rinktinei, bet ir krepšinio jaunimui.

 – Ketinate nutraukti finansinę paramą klubams ir krepšinio rinktinei, tačiau atitrūkti nuo šios veiklos nenorite. Kodėl?

 – Krepšinis yra mano aistra ir mano meilė (šypsosi). Aš tikiu šviesia jo ateitimi Lietuvoje. Kiek tik įmanoma, noriu prie to prisidėti. Jei per savo verslo įmonę būsiu priverstas nutraukti finansavimą, tai dar nereiškia, kad asmeniškai neremsiu krepšinio. Dabar mes sąžiningai atsiskaitysime su visais, kuriems dar likome skolingi, o aš ir toliau ketinu artimai bendradarbiauti su Lietuvos krepšinio federacija. Labai tikiu ir pasitikiu tais žmonėmis.

 – Kodėl?

– Federacija puikiai tvarkosi ir turi didelių planų. Net neabejoju, kad ji puikiai surengs Europos čempionatą. Mane sužavėjo ir tai, kad federacijos vadovai turi didelių svajonių organizuoti pasaulio krepšinio čempionatą. Galbūt kai kam tai atrodo nerealu, bet tokių žmonių, tikinčiųjų, realizuojančių savo planus, ir reikia Lietuvos krepšiniui. Jie iš tikro daro labai daug pozityvių dalykų dėl krepšinio. Ir man visai nesvarbu, kad ir jie yra puolami, kritikuojami, turi priešų ar patys klysta. Aš noriu jiems padėti.

 – Koks bus jūsų vaidmuo Europos krepšinio čempionate?

– Na, tik dabar sužinojau, kad būsiu delegacijos vadovas. Ką darysiu? Konkrečiai nežinau, bet viską, ką tik reikės ir ko paprašys. Visada būsiu šalia rinktinės ir sirgalių. Atiduosiu savo jėgas ir vieniems, ir kitiems.