Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ar Lietuva turės savo „Bokštus dvynius“ ?

Šaltinis: 15min
0
A A

Prieš prasidedant šiam sezonui Linas Kleiza grįžo į Europą, už Atlanto palikdamas rungtyniauti vos du tėvynainius stipriausioje planetos krepšinio lygoje NBA- Žydrūną Ilgauską (Cleveland „Cavaliers“) ir Darių Songailą (New Orlean „Hornets“). Kadangi abu aukštaūgiai, žaidžiantys NBA jau priskiriami veteranams ir geriausiu atveju ten rungtyniaus dar kelis sezonus, pabandėme pasižvalgyti kas iš jaunųjų Lietuvos talentų ateityje galėtų užimti jų vietą.

Vos pradėjus gvildenti šią temą iškarto peršasi pirma kandidatūra – Donatas Motiejūnas.

213 centimetrų ūgio aukštaūgis jau seniai atkreipė į save NBA skautų dėmesį. Mobilus, gerai matantis aikštę, gerai pataikantis iš artimesnių ir tolimesnių distancijų, labai pavojingas puldamas krepšį bei puikiai blokuojantis varžovų metimus, toks D.Motiejūnas domina ne vieną krepšinio ekspertą. To patvirtinimu galima laikyti NBA naujokų biržos prognozuojamą net ketvirtąjį šaukimą, kitais metais vyksiančioje jaunųjų krepšininkų loterijoje. Nors iš visų Donato trūkumų labiausiai pabrėžiamas jėgos bei svorio stygius, norint lygiaverčiai kovoti su kitais NBA aukštaūgiais, daugelis vieningai sutaria, jog po kelių metų šios problemos turėtų nelikti.

Pagal savo žaidimo stilių jaunasis lietuvis jau dabar neretai lyginamas su NBA žvaigždėmis tapusiais Dirku Nowitzkiu ar Pau Gasoliu. Tačiau norint tapti bent panašiu į juos, priešaky dar laukia labai daug darbo. Nors D.Motiejūnas yra labai talentingas bei gamtos apdovanotas puikiomis fizinėmis savybėmis, leidžiančiomis jam dominuoti prieš savo bendraamžius, ekspertai išskiria ir dar vieną neigiamą Donato bruožą – žinodamas, kad yra geresnis už kitus jis kartais pritingi treniruotėse arba lengvose krepšinio varžybose. Tačiau ši jaunojo talento savybė turėtų būti greitai išgyvendinta, kadangi šį sezoną lengvų pasivaikščiojimų krepšinio aikštelėje tikriausiai neliks – Donatas persikėlė į vieną tituluočiausių senojo žemyno komandų iš Italijos, Trevizo „Benetton“ ekipą.

Devyniolikametis lietuvis šį sezoną nebėra neginčijamas komandos lyderis, kaip kad praėjusiame sezone, kai atstovavo Kauno „Aisčiams“. Maža to, rungtynes dažniausiai pradeda nuo atsarginių žaidėjų suolelio, surinkdamas sau neįprastus vos 9 taškus per rungtynes. Tačiau apart suprastėjusios statistikos palyginus su praeitu sezonu, Donatas turi galimybę žaisti krepšinį vienoje iš stipriausių krepšinio lygų Europoje.

Bene ryškiausiai šiame sezone matosi spraga kovoje dėl kamuolio. Nors lietuvis dažniausiai yra aukštesnis už savo oponentus, tačiau į akis krenta kaip dažnai ir lengvai jis praranda pozicijas po krepšiu, tvirtesniems ar sunkesniems atletams. Be to Donatas dažnai dėl kamuolio kovoja viena ranka, o ši savybė gali labai nepatikti NBA skautams, kurie pirmenybę teikia geriems kovotojams dėl kamuolių.

Kita vertus visus savo trūkumus jaunasis Lietuvos talentas kompensuoja puikiu puolimo arsenalu. Dažnas NBA skautas savo užrašuose jau yra pasižymėjęs Donatą, kaip „natūralią taškų darymo mašiną“. Ir iš tikrųjų jis yra toks – puikiai pataikantis, metantis taisyklinga trajektorija, krepšinio žargonu šnekant – turintis „minkštą riešą“ ir tiesiog gimęs rinkti taškus. Nors jam dar tik devyniolika ir jis pralaimi daugelį pozicinių dvikovų varžovams abiejose aikštės pusėse, puolime šis vaikinas atrodo tarsi patyręs krepšinio vilkas.

Donato Motiejūno karjeros pasiekimai
2007 m. Eurolygos jaunimo turnyro čempionas
2007 m. Išrinktas į simbolinį Eurolygos jaunimo turnyro geriausių žaidėjų penketuką
2007 m. Eurolygos jaunimo turnyro naudingiausias žaidėjas
2008 m. Europos jaunių čempionato (iki 18 m.) vicečempionas
2008 m. Europos jaunimo čempionato (iki 20 m.) vicečempionas
2008 m. Išrinktas naudingiausias Europos jaunių čempionato žaidėjas
2008 m. Išrinktas į geriausių Europos jaunių čempionato žaidėjų penketą
2009 m. Naudingiausiu LKL reguliariojo sezono I rato žaidėju.

Kitas vaikinas, nestokojantis talento bei turintis didelį potencialą – Jonas Valančiūnas.

Vos pernai sužibėjęs Europos jaunučių čempionate, 210 centimetrų uteniškis netruko susilaukti net ir stipriausios pasaulio krepšinio lygos – NBA skautų dėmesio. Nors Jonui dar tik 17 metų, jis jau mažai kuo nusileisdamas vyresniems kolegoms grumiasi Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate, atstovaudamas Vilniaus „Perlą“. Greitas, šoklus, gerai pataikantis baudos metimus universalusis puolėjas jau dabar verčia iš nuostabos aikčioti daugelį krepšinio žinovų. Klaidinantis judesys pašokdinant priešininką, trumpas driblingas ir galingas dėjimas į krepšį – tai jau būtų galima laikyti Jono vizitine kortele.

Nemažiau imponuojantis žaidimas gynyboje, vieną po kito „pučiant“ varžovų metimus, nelieka nepastebėtas viską besižyminčių skautų užrašuose. Norint blokuoti metimą, būtina išlaukti tinkamiausio momento, kada kamuolys išmetamas į krepšį. Jono ilgos rankos bei didelės plaštakos, tarsi voro čiuptuvai į neviltį varo daugelį oponentų.

Blokų karalius kaip Eurelijus Žukauskas, dėjimų karalius tarsi Robertas Javtokas ir paprastas kaip Marijonas Petravičius – toks J.Valančiūnas, anot daugelio ekspertų turi puikią ateitį.

Visgi ne viskas taip paprasta ir gražu, kaip visiems atrodo. Taip, perspektyva yra, bet kad pasiekti krepšinio aukštumas dar laukia daug ir sunkaus darbo. Nors reikėtų paminėti, kad šis vaikinas darbo nebijo. Vien ką reiškia noras būti panašiu į savo idealą Dvaitą Howardą (Dwight Howard), vieną ryškiausių šios eros NBA žvaigždžių. Tačiau norint būti bent kažkiek panašiu į D.Howardą pirmiausia reikia priaugti keliasdešimt kilogramų raumenų. Kaip ir D.Motiejūnui, taip ir J.Valančiūnui labiausia trūksta jėgos bei masės. Būtent dėl to, kad yra lengvesnis už savo oponentus Jonas ne visada gali užbaigti atakas taip operatyviai, kaip pats to norėtų.

Visgi šie metai turėtų palikti ryškų pėdsaką jaunojo talento karjeroje, kadangi ne dažnam pasitaiko galimybė besimokant dar vidurinėje mokykloje, rungtyniauti aukščiausiu savo šalies lygiu. Jaunuolis, žaidžiantis su vyrais vyrišką krepšinį, pats greičiau virs vyru.

Savo mintimis pasidalinti paprašėme „East Players“ agentūros atstovą:

„Tiek D. Motiejūnas, tiek ir J. Valančiūnas turi realių galimybių praverti NBA duris. Donato šaukimas kitais metais dar tikrai nėra aiškus, reikėtų palaukti Donato sezono pabaigos, pažiūrėti kaip jam seksis Italijoje ir Europos taurės turnyre, bei NCAA sezono pabaigos. Tada galėtumėme pabandyti spėlioti, bet vėl gi, tik spėlioti. D. Motiejūnui ar J. Valančiūnui pravėrus NBA duris Lietuvos krepšinis laimėtų, tačiau tai priklauso nuo to, kada (ne per anksti) ir į kokią komandą šie žaidėjai patektų. Nesinorėtų sulaukti Arvydo Macijausko ar Martyno Andriuškevičiaus likimo, todėl labai svarbu, kad jaunieji krepšininkai iš Lietuvos už Atlanto vyktų tada, kai bus pilnai tam pasiruošę ir vyktų į komandą, kurioje jiems būtų numatytas konkretus ir svarbus vaidmuo. Pasiruošimas žaidimui NBA yra susijęs su krepšininko fiziniu pasirengimu – tiek Donatas, tiek ir Jonas puikiai supranta, jog šioje srityje jiems dar reikia „pridėti“. Dalį fizinio trūkumo šie du krepšininkai kompensuos savo mąstymu aikštelėje – jie tikrai pagal savo amžių gerai „skaito“ žaidimą. Be šių dviejų krepšininkų NBA duris gali praverti Mindaugas Kuzminskas, nenurašyčiau ir Deivido Gailiaus. Manau, kad tiek D. Motiejūnas, tiek ir J. Valančiūnas toliau sėkmingai tobulėdami gali užsivilkti nacionalinės rinktinės marškinėlius, tik nereikia Donatui klijuoti vidurio puolėjo etiketės, nes jis puikiai jaučiasi ne tik ketvirtoje, bet ir trečioje pozicijoje.“

„Bokštai dvyniai“ – taip būtų galima apibūdinti potencialą, kuris laukia Lietuvos krepšinio gerbėjų. Įsivaizduokite, kokia jėga baudos aikštelėje būtų Lietuvos rinktinėje, jei po kelių metų žaistų J.Valančiūnas kartu su D.Motiejūnu, abu sverdami maždaug po 120 kg! Kartu su jais į startinį penketą išleidus subrendusį Mindaugą Kuzminską, Maco lygį pasiekusį Martyną Gecevičių ir pirmąjį dvimetrinį įžaidėją Lietuvos rinktinės istorijoje Deivydą Gailių, galėtume nugalėti bet ką. Netgi tą pačią Jungtinių Amerikos Valstijų komandą su Dvaitu Howardu (Dwight Howard) priešakyje.

* * * * * * * * *
Pateikiame interviu su krepšinio komentatoriumi bei Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės atstovu spaudai Linu Kunigėliu:

Kaip manote, ar D.Motiejūnas ir J.Valančiūnas turi realių galimybių praverti NBA duris?

Viskas priklauso nuo jų pačių norų. Jeigu jie norės bet kokia kaina kažkada patekti į NBA, tai padaryti gali ir vienas, ir kitas. Bet galbūt jie mato savo ateitį Europoje.

D.Motiejunui kitais metais žadamas net ketvirtas naujokų biržos pasirinkimas, ar tai realu?

Labai sunku pasakyti, kadangi NBA žaidėjų birža yra gan sudėtingas mechanizmas. Kiekvienų metų NBA žaidėjų birža labai priklauso nuo tos vasaros žaidėjų pasiūlos. Būna “stipresnių” biržų, būna tokių metų, kada susirenka silpnesnių žaidėjų karta.Daug kas priklauso ir nuo to, kokie klubai apsikeičia tam tikrais numeriais, kai kurie klubai yra gavę tam tikrus šaukimus mainų sandėriuose, sudarytuose prieš dvejus ar trejus metus. Reikia gerai žinoti ir tai, kokio pajėgumo NCAA krepšininkai eina tais metais į NBA naujokų biržą.

Pagaliau pats šaukimo numeris dar nieko nereiškia, išskyrus tam tikras finansines garantijas. Buvo ne vienas kartas, kai 1–as, 2–as ar 3–ias numeris po kelių metų tapdavo nusivylimu. Tas pats M.Jordanas buvo pašauktas tik 3–iuoju numeriu. Ar daug kas atsimena dabar žaidėją, kuris buvo pašauktas 2–uoju nr.? (Sam Bowie).

Ką Lietuvos krepšinis laimėtu išsiusdamas artimiausias metais 2 ryškiausius jaunuosius talentus D.Motiejūną ir J.Valančiuną į NBA? Ar daigiau prarastšų nei laimėtų?

Priklauso nuo to, į kokį klubą jie patektų ir ką juose matytų to klubo treneriai. Mano nuomone, kol kas jie ir Europoje galėtų rasti vietą, kurioje galėtų tobulėti kaip žaidėjai.

Amerikietiškas krepšinis nuo europinio skiriasi pirmiausia fizinė jėga, ar šiai dienai pakankamai jiauni mūsų aukštaūgiai, netaptu amerikiečiams lengvai traiškoma mėsa?

Net ir NBA ne viską lemia fizinė jėga. Yra nemažai NBA krepšininkų, kurie nėra raumenų kalnai, tačiau sėkmingai ten žaidžia. Tik manau, kad kol kas tiek Donatui, tiek Jonui dar reikia tobulinti daugelį savo žaidimo aspektų, kad jie būtų pajėgūs NBA nuveikti kažką ženklesnio.

Jūsų nuomonė, kas dar be J.Valančiūno ir D.Motiejūno ateityje gali praverti NBA duris ?

Sudėtinga pasakyti. Tai geriau galėtų padaryti treneriai, kurie dirba su jaunimu ir nuolat stebi mūsų geriausius 15–18 metų žaidėjus. Neturiu tiek informacijos.

Kaip manote, D.Motiejūnas ar J.Valančiunas taps pagrindiniu Lietuvos rinktinės centru ateityje?

Ar taps – tai būtų spėliojimas. Kad turi galimybių tapti – dėl to nėra abejonių.

 

 
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 24sek