Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Balčiūnas: „Didesnis dalyvių skaičius padidino verslo susidomėjimą Europos čempionatu“

Krepšinio kamuolys
AFP/„Scanpix“ nuotr. / 2011 metų Europos čempionate Lietuvoje varžysis 24 komandos
Šaltinis: 15min
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas džiaugiasi, kad pasibaigusi vasara buvo turtinga tiek nepamirštamais renginiais, tiek pelnytų medalių skaičiumi. Panašiais rezultatais LKF galėjo džiaugtis prieš dvejus metus, kuomet medalius į Lietuvą parvežė net keturios jaunimo rinktinės, rašo musukrepsinis.lt.

Pasak M. Balčiūno, džiaugtis rezultatais nėra kada, nes nenumaldomai artėja kitų metų Europos pirmenybės – nuo šiol visas dėmesys bus skiriamas tik joms. Lietuvoje vyksiantis čempionatas bus didžiausias Senojo žemyno istorijoje, o LKF viliasi, kad jis bus ne mažiau sėkmingas ir užburiantis, nei šią vasarą Vilniuje vykusios Europos jaunių pirmenybės.

– Mindaugai, ar galima teigti, kad praėjusi vasara Lietuvos krepšinio federacijai buvo viena sėkmingiausių per pastaruosius metus?

– Taip. Atskaitos tašku laikome labai sėkmingus 2008–uosius, kai vyrų rinktinė Pekino olimpinėse žaidynėse iškovojo ketvirtąją vietą, o jaunimo rinktinės Europos čempionatuose iškovojo medalių komplektus – daugiausia per visą Lietuvos istoriją. Šie metai yra panašūs: vyrų rinktinė pasaulio čempionate iškovojo trečiąją vietą, o trys vaikinų rinktinės pasirodė ypač sėkmingai. Aštuoniolikmečiai iškovojo aukso medalius, šešiolikmečiai — sidabro, o septyniolikmečiai planetos pirmenybėse užėmė ketvirtąją vietą.

Labai sėkmingai per 2011 m. Europos čempionato atrankos varžybas pasirodė Lietuvos moterų rinktinė, treniruojama Algirdo Paulausko. Manau, ši komanda turi didelį potencialą pasirodyti sėkmingai kitais metais Lenkijoje. Taip pat labai džiaugiamės kai kurių merginų amžiaus grupių rezultatais. Dvidešimtmetės ir aštuoniolikmetės Europos pirmenybėse iškovojo šeštąsias vietas. Pastaroji rinktinė prieš kelerius metus buvo ties iškritimo į B divizioną riba, o dabar ketvirtfinalyje tik keletu taškų nusileido slovėnėms. Akivaizdu, kad komanda padarė milžinišką progresą. Aišku, nuliūdino šešiolikmetės, tačiau jau ėmėmės permainų ir tikimės, kad tai visiems bus gera pamoka. Pasitikėjimas — geras dalykas, tačiau jeigu yra skiriami pinigai, turi vykti ir preciziškesnė sportinio proceso kontrolė.

– Trys iškovoti medaliai rodo, kad liūdni laikai Lietuvos krepšiniui negresia.

– Vasarą buvo galima išgirsti įvairių nuomonių, neva laukia tamsūs laikai. Visas niūrias prognozes paneigėme — Lietuvos krepšinio laukia nuostabi ateitis. Matome didžiulį potencialą, tačiau turime dirbti drauge, kad perspektyviausi žaidėjai neprapultų ir per anksti neišsivažinėtų į klubus bei JAV koledžus. Vis dėlto dabartinė Lietuvos krepšinio sistema duoda gerą pagrindą jaunųjų krepšininkų tobulėjimui — turime daug klubų Lietuvos, Nacionalinėje bei Regionų krepšinio lygose, žaidėjai gali augti ir tobulėti. Mus džiugina dabartinę krepšininkų ugdymo politiką vykdantys abu didieji šalies klubai. Žinoma, gaila, kad jų treneriais dirba užsieniečiai, tačiau žaidėjų skolinimas silpnesnėms komandoms, mūsų nuomone, duoda milžinišką naudą. Krepšininkai turi puikias galimybes užsigrūdinti, pavyzdžiui, Prienų „Rūdupyje“ ar Vilniaus „Sakaluose“ ir vėliau pereiti į stipriuosius klubus. Ši sistema sudaro labai nuoseklią žaidėjų rengimo piramidę, kuri tiesiogiai susijusi su nacionalinių rinktinių sėkme.

– Kas federaciją džiugina be sėkmingo rinktinių pasirodymo?

– Vasara buvo labai turtinga ir kitais renginiais. Reikia pasidžiaugti, kad Lietuvoje vyko net trys seminarai. Surengėme „FIBA Coaching Sertificate“ kursus, labai sėkmingai pradėjome krepšinio trenerio magistro studijas bei surengėme trenerių seminarą, į kurį pasikvietėme tokius strategus kaip Duško Ivanovičius, Svetislavas Pesičius bei kiti. Taip pat rengėme jau trečiąjį didžiulio pasisekimo sulaukusį „Sprite krepšinio talentų kovos“ turnyrą. Turėjome nuostabią vasarą, o liepa ir rugpjūtis kunkuliavo krepšiniu. Manau, ateityje kiekviena vasara asocijuosis su krepšiniu ir įvairiais renginiais. Turėsime puikias arenas, galimybes, todėl ta kryptimi intensyviai dirbsime ir toliau.

Dabar — jau pasibaigus vasaros renginiams — visą dėmesį skirsime pasirengimui kitų metų Europos vyrų čempionatui. Visų pirma reikia baigti arenų statybas ir viešbučių rekonstrukcijas. Taip pat turime rūpintis rėmėjų paieška ir biudžeto formavimu. Visiems yra žinoma, kad Europos čempionato vidutinėms reikmėms buvome prašę 30 mln. litų biudžeto. Jis tikrai nebuvo išpūstas, tačiau  gavome tik minimalius poreikius patenkinsiantį biudžetą. Neverkšlename ir galvojame, kaip trūkstamų lėšų užsidirbti. Vienas iš sprendimų — paspartinti Europos čempionato dalyvių skaičiaus padidinimą iki 24 komandų. Naujas formatas ne tik palengvins mūsų padėtį, bet ir atneš didžiulę naudą valstybei bei čempionatą priimsiantiems miestams. Iki sausio norime surasti pagrindinį pirmenybių rėmėją, ne paslaptis, kad deramės su keliomis Ukrainos, Turkijos ir tarptautinėmis kompanijomis. Susidomėjimą tikrai jaučiame, o jis ypač išaugo, kai išplėtėme čempionato dalyvių skaičių.

– Ar sprendimas dėl komandų skaičiaus padidinimo buvo paskutinis, turėsiantis tokios didelės įtakos Lietuvoje vyksiančiam čempionatui?

– Lietuvą tiesiogiai liečia ir naujas FIBA bei „FIBA Europe“ kontraktas dėl rinkodaros teisių. Jeigu susitarimas bus pasiektas, mūsų pozicijos tik gerės. Ryškėja tendencija, kad pasaulio bei Europos čempionato organizatoriams gali būti suteikta daugiau teisių ir galimybių. Visi mato, kad pagrindinį darbą atlieka pirmenybių rengėjai. Anksčiau visų čempionatų transliacijų pardavimo teisės priklausė FIBA, o gautos lėšos buvo skirstomos visiems padaliniams. Siekiama, kad nuo šiol Europos čempionato transliacijų teisės priklausytų „FIBA Europe“, o FIBA — likusių čempionatų. Naujoji sistema būtų labai palanki „FIBA Europe“, tačiau nepalanki likusiems FIBA padaliniams, todėl dar neaišku, ar ji bus priimta.

– Šią vasarą surengėte stambiausias iki šiol Lietuvoje vykdytas krepšinio varžybas — Europos jaunių čempionatą. Ko iš jo pasimokėte?

– Šis čempionatas buvo gera praktika prieš kitą vasarą. Rengdami jaunių čempionatą turėjome dar kartą parodyti „FIBA Europe“, kad esame pajėgūs ir kompetentingi rengti tokias varžybas. Labai džiugu, kad gerai suderinome dvi dalis — organizacinę ir sportinę. Laimėjome čempionatą, pasiekėme lankomumo rekordą tarptautiniu mastu, o visas renginys vyko labai sklandžiai ir susilaukė itin daug komplimentų. Žinoma, daug ko ir pasimokėme — viename mieste koordinavome 16 komandų, vykdėme labai panašią bilietų pardavimo strategiją, kokia bus kitais metais, sėkmingai įgyvendinome akreditacijų sistemą, tikrinome kaip veikia apsauga bei logistika. Panaudojome labai daug dalykų, kurie bus svarbūs kitąmet, žiūrėjome, kaip jie veikia. Viskas pavyko nepriekaištingai. Tai buvo labai gera patirtis „EuroBasket 2011“ organizaciniam komitetui, o sėkmingai surengtos varžybos dar labiau sustiprino „FIBA Europe“ pasitikėjimą mumis.

– Generalinę Europos čempionato repeticiją surengsite kitais metais?

– Prieš vyrų pirmenybes planavome surengti dvidešimtmečių čempionatą, kuris būtų tapęs generaline repeticija, tačiau „FIBA Europe“ mus atkalbėjo nuo 2 pirmenybių rengimo. Turime koncentruotis pagrindiniam renginiui. Jaunimo čempionatas pareikalautų labai daug žmogiškųjų išteklių, todėl nusprendėme neužsikrauti dviejų renginių. Juos surengti galbūt ir galėtume, tačiau nenorime, kad nukentėtų vyrų čempionato kokybė. Jam ruošimės rengdami įvairius turnyrus čempionato grupių varžybas priimsiančiuose miestuose. Dar neišbandytose Klaipėdos bei Alytaus arenose surengsime tarptautinius turnyrus, dar kartą patikrinsime ir Panevėžį. Jau dabar kalbamės su komandomis, kurios norėtų pas mus atvykti. Žinoma, visi laukia burtų, tačiau jau turiu preliminarius sutikimus iš Ispanijos, Rusijos, Italijos, Kroatijos bei kitų rinktinių. Komandos keliaus per miestus ir dalyvaus turnyruose, todėl praktikos turėtų pakakti.

– Vadinasi, mūsų šalies rinktinė visą vasarą praleis Lietuvoje?

– Tikriausiai teks surengti vieną išvyką į Rusiją. Apsilankymą Maskvoje esame rusams skolingi jau keletą metų, todėl veikiausiai teks nuskristi į Maskvą sužaisti kontrolines rungtynes. Lietuvoje planuojame sužaisti 9 mačus.

– Ar į mūsų šalį įmanoma prisikviesti JAV rinktinę?

– Tikrai įmanoma, ypač, kai bus atidaryta naujoji arena Kaune. Jau kalbamės apie tokią galimybę, tačiau artėjant kitų metų vasaros renginiams, pasikviesti amerikiečių nesame pajėgūs finansiškai. Ateityje tai bus vienas prioritetinių mūsų darbų — atsivežti amerikiečius į Lietuvą yra principo reikalas. Žinoma, tai būtų brangus malonumas, tačiau norime pradžiuginti Lietuvos krepšinio mėgėjus ir padovanoti jiems nepamirštamą reginį.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Parašykite atsiliepimą apie 24sek