Atviru autobusu Gedimino prospektu į iškilmes atvyko beveik visa čempionais tapusi ekipa, trūko tik vyriausiojo komandos stratego Rimo Kurtinaičio. Apie tūkstantis gerbėjų, sugužėjęs į Vilniaus centrą pagerbti šalies didvyriais tapusių krepšininkų, prapliupo padėkos šūksniais „Ačiū! Ačiū! Ačiū!“. „Lietuvos ryto“ ekipa vorele brovėsi per sirgalių jūrą link scenos, o krepšinio stebuklą sukūrusius krepšininkus graibstyte graibstė klubo simbolika išsipuošę gerbėjai.
„Ačiū jums visiems. Tik dėl tokių akimirkų ir tik dėl jūsų mes ir žaidžiame“, – susirinkusiems aistruoliams dėkojo Donatas Zavackas.
Ačiū jums visiems. Tik dėl tokių akimirkų ir tik dėl jūsų mes žaidžiame.
Nuo euforijos ir sveikinimų jau turbūt pavargę „Lietuvos ryto“ komandos nariai po vieną buvo kviečiami ant scenos, kur jiems ant kaklo buvo uždėti vainikai. „Dar nelabai suprantame kas įvyko“, – sunkiai apsakyti savo būseną sekėsi Mindaugui Lukauskiui.
Iškalbingesnis buvo komandos kapitonas Steponas Babrauskas, pergalę paskyręs Lietuvos vardo tūkstantmečiui. „Skiriame šią pergalę visai Lietuvai, švenčiančiai tūkstantmetį. Atidavėme visą savo drąsą ir narsą, kad šiais sunkiais laikais parvežtume šitą taurę į Lietuvą. Mažos šalies didelę pergalę dovanojame jums“, – komandos vardu kalbą rėžė kapitonas.
Nuo scenos nulipę krepšininkai pakeliui į autobusą mielai dalijo autografus ir fotografavosi su kiekvienu norinčiu.
„Džiugu. Sergu už „Lietuvos rytą“ dar nuo „Statybos“ laikų, todėl man, kaip senam klubo gerbėjui, ši pergalė itin svarbi. Džiugu, kad garsinam Lietuvos vardą“, – „Lietuvos ryto“ pergale džiaugėsi ištikimas klubo sirgalius Vincas.
