Juostos režisierius A.Lekavičius pasakojo, kad filmo idėja gimė lygiai prieš dvejus metus – 2010 metų gegužę. „Pagalvojau, ką galima padaryti Lietuvos kine, kad pavyktų pritraukti į sales žiūrovus. Atsakymas buvo – krepšinis“, – prisiminė A.Lekavičius.
Filmo „Mes už... Lietuvą!“ premjera kino teatruose visoje įvyks gegužės 31 dieną. Rinktinės žaidėjai ir kino pasaulio atstovai filmą uždaroje peržiūroje išvys keliomis dienomis anksčiau – gegužės 29-ąją.
A.Lekavičius prasitarė, kad planuojama filmą parodyti ir užsienio žiūrovui, tačiau susitarimas su užsienio platintoju kol kas nepasiektas.
Dabar galvoju, ar tik ko neprišnekėjau... Todėl yra ne tik smalsumas, bet ir šioks toks baimės jausmas, sakė R.Javtokas
K.Kemzūra: krepšininkų dalyvavimas reklaminėse akcijose treniruočių procesui trukdo tik minimaliai
Pernai, kai Lietuvos rinktinė Europos čempionate liko be medalių, buvo priekaištaujama, kad geriau pasiruošti varžyboms trukdė ir reklaminių akcijų maratonas, kuriame krepšininkai buvo priversti dalyvauti. K.Kemzūra nebuvo linkęs to sureikšminti, nors pripažino, kad tam tikrų keblumų tai sukeldavo.
„Išties turėjome nemažai įvairių filmavimų ir fotosesijų. Be tai ne piaras, o įsipareigojimai. Rinktinė negalėtų išgyventi be privačių rėmėjų, atsidėkodami turime įvykdyti savo įsipareigojimus.
Svarbiausia, kad tie dalykai minimaliai įtakotų pasiruošimo procesą. Būdavo sunkesnių dienų, kai dėl dalyvavimo reklaminėse akcijose likdavo mažiau laiko poilsiui, bet nemanau, kad tai turėjo didelės neigiamos įtakos ar kad trukdė pasiruošti varžyboms“, – kalbėjo K.Kemzūra.
Treneris patikino, kad filmo „Mes už... Lietuvą!“ filmavimas treniruočių proceso netrukdė apskritai.
„Pagrindinis mano prašymas buvo – filmavimo procesas neturi trukdyti treniruotėms. Taip ir buvo. Vyrai buvo nematomi. Aš net pamiršdavau, kad esame filmuojami“, – sakė K.Kemzūra.
A.Lekavičius priminė, kad panašūs filmai buvo kuriame ir apie 1998 m. Prancūzijos futbolo rinktinę, kuri tais metais tapo pasaulio čempione, bei 2006 m. Vokietijos futbolo rinktinę, kuri pasaulio pirmenybėse pelnė bronzą. „Pasaulinė praktika rodo, kad tokių filmų kūrimas pasiruošimui netrukdo, o galbūt tik padeda“, – sakė A.Lekavičius.
Paklaustas, ar filme bus vietų, kurias jam nebus malonu žiūrėti, K.Kemzūra juokavo: „Aš apskritai nemėgstu savęs nei girdėti, nei matyti ekrane, todėl tokių vietų bus labai daug. Tuo pačiu bus labai smalsu pasižiūrėti filmą“.
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Jonas Valančiūnas |
R.Javtokas prieš filmo premjerą: smalsu ir truputį baisu
„Komanda – kaip šeima, kurioje pasitaiko visko“, – sakė L.Kunigėlis, kuriam teko didžiausia atsakomybė sprendžiant, kurie kadrai gali patekti į filmą, kurie – ne.
Vis dėlto jis prasitarė, kad cenzūros nepraėjusių kadrų nebuvo daug. „Daugiausia bėdų buvo su keiksmažodžiais, kuriuos reikėjo iškirpti. Ir aišku, iškirpome tą vietą, kai Mantui Kalniečiui nusprūdo rankšluostis...“, – šyptelėjo L.Kunigėlis.
Filmo pristatyme dalyvavę R.Javtokas ir J.Valančiūnas tikino, kad filmo laukia kankinami ne tik smalsumo, bet ir šiokios tokio baimės.
„Prie kamerų gretai pripratome, vėliau jų net nepastebėdavome. Dabar galvoju, ar tik ko neprišnekėjau... Todėl yra ne tik smalsumas, bet ir šioks toks baimės jausmas. Vis dėlto manau, kad filmas bus nuotaikingas ir iš blogos pusės mūsų neparodys, kad filmą bus galima ir vaikams parodyti“, – kalbėjo R.Javtokas.
„Tikiuosi, kad nebus nuogybių..., – šyptelėjo J.Valančiūnas, turėdamas omeny persirengimo kambaryje filmuotus epizodus. – Kaip ir Robertas, šiek tiek baiminuosi, nes nenutuokiu, ką ten parodys“.
A.Lekavičius: trūko Kleizos, bet Broliai viršijo lūkesčius
Filmo režisierius A.Lekavičiaus gyrė krepšininkus už aktorinius sugebėjimus ir charakterių rinktinėje įvairovė gerokai palengvino kūrybinį procesą.
 |
| Andrius Lekavičius |
„Šaras – labai charakteringas, Jonui teko jaunėlio vaidmuo. Kapitonas tvirtas, o treneris – įkvepiantis. Žinojau, kad broliai Lavrinovičiai bus išskirtiniai „personažai“, bet neįtariau, kad su jais dirbti bus taip smagu. Jie „be stabdžių“. Broliai visiškai nebijo kamerų, tad baigę karjeras drąsiai galėtų tapti aktoriais. Gaila tik, kad Linas Kleiza patyrė traumą, kuriam filme, kaip ir aikštelėje, buvo numatytas pagrindinis vaidmuo“, – pasakojo režisierius.
A.Lekavičius tikino, kad įkvepiančių K.Kemzūros kalbų buvo tiek daug ir jos viena už kitą stipresnės, kad atrinkti, kurias dėti į filmą, buvo be galo sunku.
„Reikia vyrų klausti, ar tos kalbos įkvepia... – nusišypsojo K.Kemzūra. – Stengiuosi sakyti tai, kuo pats tikiu. Jie protingi žmonės, neapgausi jų. Kaupiuosi, nesiruošiu tuščiai kalbėti. Norisi motyvuoti, kad kiekvienas išnaudotų savo geriausias savybes. Arba daugiau. Kartais jie patys nežino, ką iš tiesų gali. Taip prieš rungtynes visuomet įeiname į tam tikrą transo būseną“, – pasakojo K.Kemzūra, atskleidęs, kad idėjų įkvepiančioms kalboms semiasi tiek iš filmų, tiek iš garsių asmenybių.
CITATOS IŠ FILMO
Kęstutis Kemzūra: „Retai kada žaidėjas atsivers taip vyriausiam treneriui. O Juozui jie pasisako daugiau. Jokiais būdais aš nereikalauju ir Juozas nedaro, kaip pasakyt, jis neišduoda tų paslapčių. Bet jis duoda man tam tikrą informaciją – neįskųsdamas, neišduodamas.“
Kęstutis Kemzūra: „Ne viskas gaunasi. Ir mes labai pergyvenam, kai kažkas nepasiseka ir mes pralaimim. Dėl to, kad suprantame, kad nuvylėme visus tuos, kurie už mus sirgo. O taip norėčiau, kaip ten bebūtų, kad tas vieningumas išliktų visur.”
Juozas Petkevičius-Juozukas: „Nėra gyvenimo be krepšinio. O krepšinį visą laiką ir pats norėjau žaist, bet dėl savo ūgio manęs nepriimdavo niekur.“
Šarūnas Jasikevičius: „Aš tikrai nepatenkintas tokiu dėmesiu ir taip toliau, bet vėlgi žiūrint iš pozityvios pusės, tai yra mūsų stiprybė – tas didelis tautos dėmesys krepšiniui, tai yra Lietuvos tradicijos.“
