Net ir prabėgus nemažai laiko, N.Vashakidzė negaili gerų žodžių „Juventus“ komandai bei tikina, kad metai praleisti Rytų Aukštaitijoje jam buvo geriausi karjeroje.
– Lygiai prieš dvejus metus padėjai parašą ant sutarties su „Juventus“. Dar prisimeni tuos laikus? – Utenos klubo klubo svetainė internete paklausė N.Vashakidzės.
– Tada visą vasarą sportavau Vilniuje su Michailu Anisimovu, nes abu buvome be komandos. Michailas išvažiavo žaisti į Kijevą, o aš tą patį vakarą sulaukiau skambučio iš Utenos. Galima pasakyti, kad tokio džiaugsmingo skambučio dar nebuvau sulaukęs (šypsosi).
Žydrūnas Urbonas pasakė, kad pažiūrės kas ir kaip, o tada jei susitarsime, žaisiu „Juventus“. Žinoma, mano sąlygos buvo toli gražu ne tokios, kaip dabar Kobe Bryanto Italijoje (juokiasi). Man buvo svarbiausia žaisti krepšinį ir su tokiu geru kolektyvu, koks buvo „Juventus“, siekti pergalių LKL ir BBL čempionatuose.
Atsimenu kiekvieną pasiruošimo dieną, kiekvieną perimtą ir įmestą kamuolį. Deja, pramestus irgi atsimenu (šypsosi). Galiu drąsiai pasakyti, kad sezonas „Juventus“ man buvo vienas geriausių. Gal net geriausias, nes visi buvome labai vieningi. Buvome ne kaip šeima, o tikra šeima.
– Kaip pasikeitė tavo gyvenimas nuo to laiko, kai palikai „Juventus“ klubą?
– Labai pasikeitė. Tikėdamasis kitą sezoną likti komandoje ir duoti daugiau naudos atsidūriau už borto. Nieko nekaltinu, suprantu, kad tai yra sportas ir gyvenimas.
Kai neturi nei agento, nei nieko, kas tave „prastumtų“, vis lieki už borto.
Kito sezono pradžią praleidau Panevėžyje, buvau atvykęs žaisti kontrolinių rungtynių į Uteną, kur buvo tikrai malonu sugrįžti, kad ir žaidžiant kitoje barikadų pusėje. Nors pasirengimo etape buvau vienas rezultatyviausių komandos žaidėjų, su klubu ir vėl nepavyko susitarti. Kai neturi nei agento, nei nieko, kas tave „prastumtų“, vis lieki už borto.
Visus dvylika metų būti Lietuvoje ir žaisti krepšinį man buvo labai sunku. Visada buvau stebimas per padidinamą stiklą. Mano tėvui yra pasakę: „Čia tas pats, kad Brazilijoje futbolą žaistų koks estas“. Visgi esu dėkingas Lietuvai, kuri mane išmokė daug gerų dalykų.
– Po dviejų dienų „Juventus“ pradeda naują sezoną. Ką galėtum palinkėti krepšininkams ir komandos sirgaliams?
– Stebėjau komandos žaidimą kontrolinėse rungtynėse, sekiau visas naujienas. Malonu, kad vadovai subūrė tokį kolektyvą, kuris vėl kovos taip ambicingai, kaip ir anksčiau. Maloniai stebina tai, kad Urbonas atrodo dar geriau, nei ankstesniais metais.
Linkiu kolektyvui kantrybės, nes sezonas ilgas ir visko gali nutikti. Svarbiausia išvengti rimtų traumų.
Sirgaliams linkiu tokio pat užsidegimo, kokį rodėte iki šiol. Ir ne tik Utenos arenoje, bet ir išvykų rungtynėse. Krepšininkams tai labai svarbu. Paskutiniu metu Utena turi gerą vardą krepšinio pasaulyje. Išlaikykite tai.
