Vienas iš krepšinio trenerių šviesulių visame pasaulyje veda CSKA komandą į vieną iš geriausių jos sezonų – taip interviu, kuriame klausimus 57-erių lietuviui uždavinėjo sirgaliai, pradėjo Eurolygos svetainė internete.
CSKA ne tik renka pergales, bet ir žaidžia gražų, akiai patrauklų krepšinį abejose aikštelės pusėse. Tai nieko naujo J.Kazlauskui, kuris 1999-aisiais atvedė Kauno „Žalgirį“ į vienintelį triumfą Eurolygoje, sulaužydamas mitus, kad sėkmę gali pelnyti tik geležinė gynyba.
Visada ambicingas ir varžovus po kaulelį išnarstantis strategas žino, kad turi gerbti kiekvieną varžovą, jei nori sugrąžinti CSKA klubą į Eurolygos finalo ketvertą. Ten, kur CSKA buvo rekordinius aštuonis kartus iš eilės iki tragedijos praėjusiame sezone.
Rusijos čempionė galingais žingsniai jau pasiekė ketvirtfinalį, kuriame varžysis su siurprizą pateikusiais Eurolygos debiutantais Bilbao „Gescrap“ krepšininkais. Ar CSKA keliaus iki galo? J.Kazlauskas pažadais be reikalo nesisvaido.
„Nenoriu išskirti jokios komandos. Eurolygoje liko daug stiprių priešininkų, su kuriais mes dar neturėjome galimybės susitikti. Palaukime atkrintamųjų varžybų ir pamatysime“, – tradiciškai nuo skambių pareiškimų susilaikė J.Kazlauskas.
Toks iš Panevėžio kilęs matematikas yra visą gyvenimą – niekada liežuviu nekeliantis skandalų, o savo žodžiais leidžiantis virsti tiksliam ir suderintam, lyg šveicariškam laikrodžiui, auklėtinių žaidimui aikštelėje.
– Jonai, noriu tapti tokiu treneriu kaip jūs. Kaip pradėjote savo trenerio karjerą? (Maksimas, Rusija)
– Žaidžiau Vilniaus „Statybos“ ekipoje, o pabaigęs krepšininko karjerą pradėjau dirbti vienoje iš didžiausių Lietuvos krepšinio mokyklų – Vilniaus. Ten 10 metų treniravau vaikus (1985–1994 m., – past.), dirbau su Lietuvos jaunių (iki 16 metų) ir jaunimo (iki 18 metų) rinktinėmis. Su 18-mečiais laimėjau Europos čempionatą, o tai leido man pasirašyti sutartį su Kauno „Žalgiriu“. Nuo tada (1994 m., – past.) dirbu su profesionalais. Nežinau konkretaus patarimo, kaip pradėti trenerio karjerą. Kiekvienas treneris turi savo kelią. Tačiau jeigu esi motyvuotas, surasi kelią į sėkmę.
– Sveiki, treneri Kazlauskai. Aš esu 16 metų krepšininkas iš Vengrijos. Sergu už jūsų treniruojamą komandą ir esu labai susidomėjęs jūsų fizinio rengimo treniruočių programa sezono metu. Gal galėtumėte apie tai šiek tiek papasakoti? Norėčiau patobulėti! Mano mėgstamiausias žaidėjas yra Milošas Teodosičius. Neseniai įsigijau CSKA ekipos marškinėlius ir labai jais didžiuojuosi. (Nagy Benedekas Agostas, Vengrija)
– Pirmiausia, dėkoju, kad esi CSKA komandos sirgalius. Šiuo metu sunku detaliai viską paaiškinti. Kai tik pradėjau trenerio karjerą ir dirbau su jaunimu, turėjau vienu metu būti ir vyriausiasis, ir fizinio rengimo treneris, ir kartais net gydytojas. Laimei, viskas pasikeitė. CSKA ekipoje turime tris gydytojus ir fizinio rengimo trenerį Evaldą Kandratavičių. Galiu tiesiog pasikalbėti su Evaldu ir paprašyti, kad jis kažkam skirtų didesnį dėmesį. Jis gali bet kuriam žaidėjui sukurti individualią treniruočių programą. Manome, kad E.Kandratavičius yra labai geras specialistas, dirbęs Maskvos „Dinamo“ klube ir Lietuvos krepšinio rinktinėje. Jis atviras ir pasiruošęs padėti. Gali susisiekti su CSKA klubu, kad gautum jo elektroninį paštą, ir paklausti jo.
– Sveikinimai iš Serbijos, kur mes sergame už savo rinktinės žaidėjus CSKA klube Nenadą Krstičių ir Milošą Teodosičių. Kokia jūsų nuomonė apie juos, kaip žmones ir kaip žaidėjus? Linkime jums daug sėkmės ir Eurolygos taurės! (Marko Stavrola, Serbija)
– Jie yra labai svarbūs žaidėjai mūsų komandoje. Kai buvau jaunas, daugiau patirties turėję treneriai, tarp jų ir iš NBA, mokė mane: „Parodyk savo komandos vidurio puolėją, ir aš pasakysiu viską apie tavo komandą.“ Dabar galiu pridurti: „Taip pat parodyk ir savo įžaidėją.“ Įžaidėjas yra tavo, kaip trenerio, asistentas aikštėje, kuris keičia žaidimą tavo norima kryptimi. Teo ir Nenadas puikiai žaidžia, atlieka visas užduotis, kurias jiems duodu, todėl manau, kad jų žaidimas yra vienas iš mūsų sėkmės priežasčių. Abu yra labai geri profesionalai, atsidavę savo darbui. Neturime daug laiko pabendrauti už aikštelės ribų, susitikti šeimomis, tačiau iš to laiko, kurį praleidžiame kartu, galiu pasakyti, kad jie visada yra pasiruošę pajuokauti ar padėti komandos draugams.
– Sveiki, praėjusiais metais buvau Maskvoje ir apsilankiau mylimos CSKA komandos rungtynėse. Noriu paklausti, ar sunku vadovauti 14 arba 15 žaidėjų? Labai dėkoju už šį sezoną ir linkiu keliauti iki pabaigos! „Davai“ CSKA! (Clemence, Prancūzija)
– Žinoma, tai nėra lengva. Žaisti nori visi, o mačui registruoti gali tik 12 krepšininkų. Kai kuriose svarbiose rungtynėse leidi rungtyniauti tik 10 žaidėjų. Akivaizdu, kad visi žaidėjai mūsų komandoje yra aukščiausio lygio, tačiau rizikinga mačo pabaigoje į aikštę išleisti „šaltus“ žaidėjus. Tiek daug žaidėjų turime todėl, kad yra traumų rizika. Didelis klubas su deramu biudžetu įvertina galimybę, kad svarbiu sezono metu gali netekti kelių žaidėjų ir nenori, kad rezultatai pablogėtų. Aišku, treneriui sunku turėti 14 ar 15 žaidėjų. Svarbiausia, būti atviram. Jeigu viską žaidėjams paaiškini, tuomet lengviau išsaugoti gerą atmosferą.
– Treneri Kazlauskai, ar CSKA yra geriausia komanda, kurią esate treniravęs, talento atžvilgiu? Palyginkite darbą klube ir rinktinėje, ačiū. (Michaelas Lazarou, Kipras)
– Ką gi, treniravau daug talentingų komandų. Galiu pradėti nuo „Žalgirio“, kuris laimėjo R.Saportos taurę 1998 metais ir Eurolygą 1999-aisiais. Tada pralaimėjome tik keletą rungtynių. Vėliau buvo Lietuvos krepšinio rinktinė 1999 metais, į kurią sugrįžo Arvydas Sabonis. Žaidėme galingai, po 30 taškų sutriuškinome tokius stiprius varžovus, kaip Rusija ir Kroatija, tačiau vienas blogas mačas mums kainavo Europos čempionato medalius. Buvome lengvai nugalėję ispanus ir be A.Sabonio, todėl, turbūt, pamanėme, kad su juo neturėsime jokių problemų. Tačiau pralaimėjome vienu tašku po pratęsimo ir nepatekome į pusfinalį (iš tiesų 72:74, – past.).
2000 metų rinktinė taip pat buvo labai talentinga – mes vos dukart neįveikėme JAV rinktinės. Tarp mano treniruotų talentingų krepšininkų reikia išskirti ir 2000 metų Vilniaus „Lietuvos ryto“ sportininkus. Tuo pat metu treniravau tokius žaidėjus, kaip Arvydą Macijauską, Ramūną Šiškauską, Rimantą Kaukėną, Robertą Javtoką ir Simą Jasaitį. Aišku, jie dar buvo per jauni – nuo 17 iki 21 metų amžiaus. Talento nestokojo ir Graikijos, Kinijos rinktinė su Yao Mingu. Žinoma, CSKA yra labai, labai talentinga komanda. Ir mes tikimės, kad tai pavyks paversti sėkme.
Dėl darbo klube ir rinktinėje skirtumų – tai visiškai priešingai dalykai. Klube esi treneris. Metus ar dvejus buri komandą, kuri žaistų pagal tavo strategiją ir sistemą. Gali pasikviesti naujų žaidėjų, sustiprinti tam tikras pozicijas, išsaugoti gerą atmosferą. Tuo tarpu rinktinėje esi labiau psichologas. Turi pasiekti maksimumą tiesiog kalbėdamas su žaidėjais.
– Sergu už Pirėjo „Olympiacos“ komandą, kurią treniravote praeityje (2004–2006 m.). Kaip ir Graikijos krepšinio rinktinę (2009–2010 m.), su kuria 2009-aisiais laimėjome Europos čempionato bronzą. Jeigu galėtumėte sugrįžti į tuos laikus, kai treniravote „Olympiacos“, ką pakeistumėte? (Vangelis, Graikija)
– Kai dirbau „Olympiacos“ klube, jo biudžetas buvo gerokai mažesnis. Net mažesnis už tą, kurį klubas turi po krizės. Turėjome tik tokius krepšininkus, kuriuos galėjome sau leisti įsigyti finansiškai. Visgi, manau, kad turėjome psichologiškai tvirtą komandą. Buvome kaip šeima. Rezultatai taip pat buvo geri. Mums pritrūko tik vieno metimo iki Eurolygos finalo ketverto, Graikijos čempionato finale pralaimėjome daug stipresnei Atėnų „Panathinaikos“ ekipai, bet kovėmės kiekviename mače prieš bet kurį varžovą.
 |
| CSKA ekipos lyderis Andrejus Kirilenka ir Jonas Kazlauskas |
– Seku jūsų komandos žaidimą nuo pat Eurolygos starto. CSKA tikrai žavi. Esu ir Stambulo „Galatasaray“ aistruolis. Kaip vertinate šį Turkijos klubą ir jo sirgalius? Ką turėtų daryti „Galatasaray“, kad pasiektų ilgalaikę sėkmę? (Muratas Keskinas, Turkija)
– „Galatasaray“ šį sezoną žaidžia tikrai gerai. Jie kaunasi kiekviename mače. Jie tobulėja kiekviename mače ir, manau, sirgaliai tai jaučia. Kai ten žaidėme, „Galatasaray“ sirgalių palaikymas buvo tiesiog neįtikėtinas. Tai vienintelė komanda Eurolygoje, kuri šiemet nugalėjo CSKA, o tai daug ką pasako.
– Esu krepšinio moksliukė iš Vokietijos. Įdomu, kaip jums sekasi treniruoti Milošą Teodosičių? Apie jį yra daugybė istorijų, kurių vienos jį vadina genijumi, o kitos – visiškai priešingai. Galbūt tai jau praeityje. Beje, jis pats sakė, kad aikštelėje dar yra „vaikas“. Ar tai tiesa? Man labai įdomu, ačiū ir sėkmės! Tikiuosi, pamatysiu jus Stambule! (Alexandra Berg, Vokietija)
– M.Teodosičius yra labai geras ir talentingas žaidėjas. Jis – kūrėjas. Nuo jo labai priklauso visos komandos žaidimas. Būtina pažymėti, kad varžovai visada stengiasi rasti vaistą nuo tokių „nuodų“ – žaidėjų, kurių įtaka yra didžiulė visos komandos žaidimui. Kartais jie ginasi pagal taisykles, kartais – ne... Į tai kiekvienas žaidėjas reaguoja kitaip. Niekada nemokau žaidėjų elgtis nešvariai. Turi atsilyginti savo žaidimu, aikštelėje įrodyti, kad esi geresnis. Tačiau... gali nutikti visko. Antra, Milošas yra jaunas. Jis bręsta kaip žaidėjas ir dabar reiškia vis mažiau ir mažiau emocijų. Džiaugiuosi, kad kiekvieną dieną jis tobulėja. Smagu matyti jį augantį kaip asmenybę ir žaidėją. Džiaugiuosi, kad jis yra mūsų komandoje.
– Kuri komanda jums davė daugiausia kaip treneriui? Kur ir ko išmokote daugiausia? (Linas Katilius, Lietuva)
– Kiekviena ekipa kažką duoda. Vis dar pamenu pirmuosius žingsnius savo žingsnius, kai su Lietuvos jaunimo (iki 18 metų) rinktine laimėjau Europos čempionatą. Džiaugiausi, kad turėjau galimybę būti šalia daugybės didžių trenerių, įskaičiuojant tuos, kurie treniravo mane Sovietų Sąjungos laikais. Stengiausi mokytis iš visų. Vis dar manau, kad daug ko nežinau, todėl stengiuosi kasdien išmokti ko nors naujo.
– Sveikinu patekus į atkrintamąsias varžybas. Kas yra didžiausias CSKA varžovas šį sezoną Eurolygoje? (Maximas, Rusija)
– Ačiū už sveikinimus. Nenoriu išskirti jokios komandos. Eurolygoje liko daug stiprių priešininkų, su kuriais mes dar neturėjome galimybės susitikti. Palaukime atkrintamųjų varžybų ir pamatysime.
