Nors į Atėnus J.Mačiulis nuskrido kone prieš dvi savaites, jis dar neturėjo laiko nuvykti iki didžiausios Graikijos sostinės įžymybės Akropolio – ant kalvos dūlančių buvusios tvirtovės griuvėsių.
Tik vakar 27 metų 198 cm ūgio puolėjas persikraustė į klubo jam skirtą namą ir netrukus laukia atvykstant šeimos.
„Ir „Panathinaikos”, ir aš turime šio to bendra: klubas pradeda naują savo istorijos etapą, o aš po sunkios traumos pradedu naują karjeros etapą”, – sakė 9 mėnesius dėl sunkios kryžminių raiščių traumos nežaidęs ir tik pastarojo sezono pabaigoje į aikštę grįžęs puolėjas.
J.Mačiulis su „Lietuvos rytu“ dalijosi mintimis apie Lietuvos krepšinio rinktinę ir jai galinčius vadovauti trenerius.
– Rinktinė Londono žaidynėse pralaimėjo jau ketvirtfinalyje. Ar šis rezultatas iš tiesų parodo tikrąjį komandos pajėgumą šiemet?
– Kai po atrankos grįžome iš Venesuelos, vėl reikėjo aklimatizuotis ir tai, matyt, turėjo reikšmės, kad Londone žaidėme prasčiau. Tikrai ne agresyvi varžovų gynyba Londone mus išmušė iš ritmo.
Manau, olimpiadoje tikrai galėjome pasirodyti geriau.
– Lietuvoje aštrėja diskusijos, ar po pasirodymo Londone rinktinėje turėtų likti treneris Kęstutis Kemzūra. Kokia jūsų nuomonė šiuo klausimu?
– Kęstas man patinka, neturiu nieko prieš, kad jis liktų. K.Kemzūra kaip treneris turi įdomių minčių, jis yra įvairiapusiškas – gali ramiai paaiškinti, gali ir riktelėti. Manau, šiuo metu jis – vienas geriausių Lietuvos trenerių, turi nemažai patirties, su įvairiomis komandomis yra pasiekęs neblogų rezultatų.
Mano manymu, kaip treneris jis labiausiai tinka jaunai komandai, galinčiai ir norinčiai įvykdyti jo sumanymus, kurie kartais gali atrodyti visai beprotiški.
Jauna, energinga ir žaisti norinti komanda eina ir daro, o ne klausia, kodėl reikia taip daryti.
– Vienas dabartinių siūlymų – prie rinktinės vairo grąžinti Joną Kazlauską, kuris iš komandos pasitraukė po fiasko 2001 metų Europos čempionate. Ar yra tekę dirbti su J.Kazlausku ir ar naujas treneris gali iš esmės pakeisti rinktinės žaidimo stilių?
– Su J.Kazlausku niekada nesusidūriau, todėl apie jį negaliu nieko pasakyti. Kalbant apie trenerių kaitą, ji dažniausiai duoda staigų psichologinį smūgį. Naujas treneris kurį laiką ieško tikrojo stiliaus, mėgina įgyvendinti kai kurias savo idėjas.
Bet kaita dažnai – tik trumpalaikis emocinis dalykas. Po kiek laiko vis tiek paaiškėja tikrasis trenerio pajėgumas ir jo sugebėjimai. Bet dėl J.Kazlausko sugebėjimų, manau, neverta abejoti.
