Didžiausią pyktį greičiausiai buvo sukaupęs Jonas Valančiūnas, kuris pusfinalyje vos per 8 minutes surinko 5 asmenines pražangas.
„Buvau tikrai piktas ant savęs. Kada labiausiai reikėjo, pusfinalyje manęs nebuvo. Šiandien stengiausi to nekartoti ir padėti komandai kiek tik galiu“, – pasakojo J.Valančiūnas.
„Buvome labai motyvuoti, nes vakar parodėme, kad negalima taip žaisti. Šiandien turėjome atsirevanšuoti bei atsitiesti prieš likusias rungtynes ir mes tai padarėme“, – pridūrė „Lietuvos ryto“ talentas.
– Koks jausmas, kai žaidimą stebi nuo suolo, bet komandai padėti negali?
– Negaliu net nupasakoti. Žiauriai prastas jausmas. Net nesinori to prisiminti.
– Galbūt jaudulys pakišo koją?
– Galbūt per daug norėjau padaryti, o nepadariau nieko. Man tai nauja patirtis, pirmas tokio aukšto lygio finalo ketvertas. Vakar gavau daug pamokų ir iš jų stengiausi pasimokyti. Tai man bus gera patirtis.
– Kokios nuotaikos grįšite į Vilnių?
– Nusivylimas, aišku, yra. Važiavome kovoti dėl pirmos vietos, bet to padaryti nepavyko. Džiugu, kad atsitiesėme ir likome nors treti. Tai šiek tiek nuteikė geriau likusioms kovoms.
– Mažajame finale nebuvo minties, kur tie taiklūs metimai, kurie krito šiandien, buvo vakar?
– Laiko nebeatsuksi. Kas buvo, pražuvo, reikia žiūrėti į priekį.
– Ar įkvėpė dar geriau žaisti ir gerbėjai, skandavę tavo vardą?
– Gerbėjai tiek šiandien, tiek vakar padarė didelį darbą. Ačiū jiems už palaikymą. Mūsų komanda pasižymi labai gerais sirgaliais.
– Ką palaikysi finale?
– Linkiu sėkmės buvusiam treneriui Kurtinaičiui, tai sirgsiu už „Chimki“.
– Liko paskutinis šansas patekti į Eurolygą – per LKL.
– Trečias kartas garantuoja. Jau nebeturime kitos išeities.
