Praėjusį savaitgalį Rokas Čepanonis vienas „nužudė“ Plungės „Olimpo“ komandą ir buvo pripažintas geriausiu NKL savaitės krepšininku.
– Rokai, nedaugelis žino, kad 2009 metais vilkėdamas Kauno „Žalgirio“ aprangą debiutavote Eurolygoje. Pamenate tas rungtynes? – paklausė krepšininko žurnalistai.
– Puikiai pamenu ir tas rungtynes, ir tą vakarą. Nepaisant susiklosčiusių aplinkybių ir krizės „Žalgiryje“, žaisti šioje komandoje buvo svajonės išsipildymas. Išėjus į aikštelę atrodė, kad kalnus galėtum nuversti. Teko gintis prieš Jordi Triasą ir Franą Vazquezą. Nors rungtynes pralaimėjome, tai buvo puiki patirtis ir galimybė pažinti aukščiausio lygio krepšinį.
– Kur tuomet pasuko 19-mečio krepšininko karjera?
– Būdamas 19-os sezoną pradėjau „Žalgirio“ dublerių komandoje, prieš Naujuosius metus prisijungiau prie kitos tuo metu LKL komandos – Kauno „Aisčių“, kurią treniravo buvęs treneris iš dublerių laikų.
LKL sekėsi kiek sunkiau ir daugiau laiko praleisdavau ant suoliuko. Kitą sezoną persikėliau į Panevėžio „Techasą“. Tačiau ten įsitvirtinti taip pat nepavyko, tad grįžau į Kauno „Erelitą-KTU“ (NKL), kur treneris Vitoldas Masalskis mane puikiai išnaudojo.
Po sezono teko atlikti operaciją. Atsigavau tik 2011 metų sausį ir prisijungiau prie Jonavos ekipos, kuri suteikė galimybių atsigauti po traumos. Kitais metais sutvirtėjęs išvažiavau į užsienį, kur sustiprėjau kaip žaidėjas, o šįmet grįžau atgal namo.
– Praėjusį sezoną rungtyniavote ketvirtajame Prancūzijos krepšinio divizione, Le Manso „Jalt“ komandoje. Koks krepšinis žaidžiamas ten?
– Po studijų baigimo VDU norėjau išvažiuoti svetur ir suvokti, kas yra kas. Ko aš esu vertas ir ar sugebu daugiau. Tad pasirinkau Prancūziją, kur žaidžiamas individualaus stiliaus krepšinis, primenantis JAV mokyklą. Krepšinis ten paremtas fizine jėga ir žaidimu vienas prieš vieną. Tai buvo puiki gyvenimo pamoka – tiek kaip krepšininkui, tiek kaip asmenybei.
– Tarpsezoniu grįžote į Lietuvą. Kodėl pasirinkote Joniškio „Delikatesą“?
– Joniškio komanda mane kalbino jau kelis metus. Joje žaidžia mano geras draugas Mantas Pukinskas. Jo rekomendacijos irgi turėjo įtakos. Sutapimas ar ne, bet kiek tekdavo žaisti prieš dabartinę mano komandą, tiek man gerai sekdavosi ir mano atstovaujama komanda iškovodavo pergales.
– Įpusėjus sezonui demonstruojate puikią fizinę formą. Tiek laiko prireikė adaptacijai, ar gerą žaidimą lėmė kitos priežastys?
– Teko prisiminti komandinio krepšinio subtilybes, kas šiek tiek užtruko. Bet džiugina tai, kad kuo toliau, tuo geriau susižaidžiame ir atrandame vienas kitą. Manau, paskutinių dvejų vasarų darbas krepšinio stovyklose taip pat davė daug naudos ir patirties. O rezultatai, kai atiduodi visas jėgas ir „įdedi širdį“, dažniausiai būna teigiami.
– Buvote pripažintas geriausiu pastarosios savaitės NKL krepšininku. Ką apie tai manote tu?
– Kad šį kartą įvertinimas atiteko man – visos komandos nuopelnas. Mūsų komandos stiprybė ta, kad bet kuris žaidėjas gali iššauti bet kuriuo metu. Prieš dvi savaites tai padarė Aivaras, šįkart – aš. Dar po savaitės gali būti ir kitas žaidėjas. Tai – puikus įvertinimas, paskatinimas toliau dirbti ir nesustoti.
– Ką apie šį titulą mano komandos draugai, vadovai? Premijų neskiria?
– Komandoje draugiškai vienas kita pašiepiame. Juokaujame, kad „MVP” viskas leidžiama. O dėl premijų… Labai įdomus pasiūlymas. Kai sutiksiu komandos vadovą būtinai apie tai pasikalbėsime (juokiasi).
– Kartu su jūsų forma gerėja ir Joniškio „Delikateso“ rezultatai. Esate ketvirtoje turnyro lentelės vietoje. Kuri vieta jus ir jūsų komandą tenkins po sezono?
– Džiugu tai, kad pagaliau žingsnis po žingsnio atrandame vienas kitą ir žaidimas gerėja. Tikiuosi jis ir toliau tik gerės. Mūsų visų noras šįmet ką nors laimėti, o ar pavyks antrą kartą man asmeniškai laimėti NKL čempionatą, parodys laikas ir darbai.
– Pažvelkime į dar tolimesnę ateitį. Grįžti į LKL – realus variantas?
– Viskas mano rankose ir kojose (juokiasi). Būtų malonu po pertraukos grįžti į LKL arenas.
