„Per penkerius metus, kuriuos dirbau „Žalgiryje“, manau, nuveikiau nemažai, atidaviau viską, ką galiu atiduoti. Darbas šiame klube – nuostabus, „Žalgiris“ – svajonių komanda, tačiau atėjo metas, kai turiu ieškoti naujos veiklos, naujų iššūkių ir saviraiškos priemonių. Nėra nepakeičiamų žmonių – tikiu, kad atsiras žmogus, kuris daugiau, negu aš padės komandai pakilti į naujas aukštumas“, – dienraščiui „Kauno diena“ teigė Paulius Motiejūnas.
LKF patvirtino informaciją, kad P.Motiejūnas užims atsakingas pareigas Lietuvos krepšinio federacijoje ir trumpai pakomentavo būsimus naujojo federacijos atstovo darbus.
P.Motiejūnas „Žalgirio“ generaliniu direktoriumi tapo 2008 metų rudenį, kai klubą ėmė purtyti didžiausia finansinė krizė komandos istorijoje. Prieš tai jis dirbo komandos komunikacijos direktoriumi.
Tai – jau antra netektis „Žalgirio“ administracijoje per pastarąsias kelias savaites. Tapęs LKF prezidentu, iš „Žalgirio“ prezidento posto turėjo pasitraukti Arvydas Sabonis.
– Gal tai susiję ir su tuo, kad šį sezoną „Žalgiris“ vis dar ieško gero žaidimo?, - „Kauno diena“ paklausė P.Motiejūno.
– Žaidžia krepšininkai, o ne komandos vadovai. Nuo šio sezono pradžios turėjau ir papildomo darbo – buvau „Žalgirio“ arenos direktoriumi, todėl teko rūpintis, kad ji laiku stotų į rikiuotę. Šis projektas buvo sėkmingai užbaigtas.
– Ką jums davė tie penkeri metai, praleisti šiame klube?
– Patyriau labai daug, perėjau net kelias pakopas – nuo komunikacijos iki generalinio direktoriaus. Niekas negalvojo, kad aš dirbsiu taip ilgai. Juk „Žalgirio“ perspektyva buvo miglota: pasikeitė klubo valdyba, savininkas. Kai juo tapo verslininkas Vladimiras Romanovas, padėtis tapo stabili. Jis man suteikė galimybę dirbti, tobulėti, bet aš pats jaučiu, kad reikia naujos veiklos.
– Kokią regite „Žalgirio“ klubo perspektyvą?
– Puikią. „Žalgiris“ buvo, yra ir bus. Ne tik krepšinio vertybė Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Neabejoju, kad šis klubas kuo toliau, tuo geriau žais ir nudžiugins pergalėmis savo fantastiškus fanus. Komanda gerai sukomplektuota, tvirtose rankose, sąlygos treniruotis ir žaisti – idealios.
– Į kokią veiklos sritį pasuks jūsų kelias, kai atsisveikinsite su „Žalgiriu“?
– Tikiuosi, kad dirbsiu Lietuvos krepšiniui. Be jo kito darbo neįsivaizduoju.
