Su 24 metų krepšininku žurnalas „Mūsų krepšinis“ kalbėjosi jo laikinuose namuose Atėnuose netrukus po to, kai „Olympiacos“ grįžo iš turnyro JAV.
– Linai, ar jau spėjote pamiršti nesėkmingą Lietuvos rinktinės pasirodymą šių metų Europos čempionate?
– Nežinau, ar tokios pirmenybės kada nors visiškai pasimirš. Esame profesionalai, išgyvenome skaudžiausią laiką ir dabar nebesinorėtų gręžiotis atgal. Krepšinis žaidžiamas su apvaliu kamuoliu, atsitikti gali visko. Buvo tikrai nemalonu grįžti į Lietuvą, nes buvome labai nusivylę savo pasirodymu. Tačiau laukia kita ir dar kita vasara. Bus ir pergalių, ir nesėkmių. Tikėkimės, kad Lenkijoje gavome gerą pamoką. Iš viso blogo turime pasisemti ko nors ir gero.
– Pastaruoju metu Lietuvoje daug kas kritikuoja Lietuvos krepšinio federaciją, kurios viena svarbiausių užduočių yra rinktinėms sudaryti geras sąlygas. Ką galite pasakyti apie vyrų rinktinės sąlygas?
– Sąlygos pastaruosius kelerius metus buvo tikrai nuostabios. Skųstis neturėjome kuo: gyvenome geriausiuose viešbučiuose, buvo kruopščiai rūpinamasi maitinimu. Esu matęs aukščiausio lygio krepšinio organizaciją pasaulyje. Būtent tokia ji buvo ir rinktinėje.
– Kokią nuomonę susidarėte apie naują aplinką per pirmąsias savaites Graikijoje ir „Olympiacos“ komandoje?
– Įspūdžiai tik patys geriausi. Labai patinka Atėnai. Tai gražus ir įspūdingas miestas. Džiaugiuosi, kad rungtyniausiu tikrai stiprioje komandoje. Joje visi puikiai sutariame. Kol kas neteko kuo nors nusivilti. Sudarytos idealios sąlygos, leidžiančios visiškai susikaupti darbui.
– Pirėjo ekipoje vos ne kiekvienam žaidėjui tiktų žvaigždės etiketė. Ar lengva įsilieti į tokį kolektyvą?
– Komandos draugai labai paprasti. Nesunkiai radome bendrą kalbą, gerai sutariame. Visi puikiai žino, ko čia atvažiavo. Turime vieną tikslą – laimėti. Naudinga mums buvo ir kelionė už Atlanto. Ji nebuvo lengva, pareikalavo nemažai jėgų, nes keitėsi laiko juostos, tačiau savaitę būdami vienoje krūvoje dar geriau susipažinome, savotiškai „susicementavome“.
– Kur apsistosite naujoje šalyje?
– Pirmomis savaitėmis gyvenu viešbutyje. Nuolatinio būsto paieškos dar vyksta. Didelių reikalavimų nekeliu, tik noriu, kad butas patiktų ir būtų malonu jame įsikurti.
– „Olympiacos“ ekipai tradiciškai svarbiausia yra pranokti amžiną varžovą „Panathinaikos“. Ką manote apie būsimas dvikovas su šia komanda?
– Šiemet Pirėjuje surinkta viena stipriausių visų laikų komandų. Niekam ne paslaptis, kad pagrindinis mūsų tikslas laimėti prieš žaliuosius. Tikiuosi, kad mes taip ir padarysime. Nesu matęs, kaip jie žaidžia, todėl kalbėti apie konkrečias smulkmenas negaliu, bet tikiuosi, kad „Panathinaikos“ dominavimas baigsis būtent šį sezoną.
– Žmonės gatvėje jus jau pažįsta?
– Pažįsta, bet „Panathinaikos“ aistruolių tikriausiai dar nesutikau (juokiasi). Visi bendrauja labai kultūringai ir draugiškai.
Išsamų interviu su L. Kleiza skaitykite žurnale „Mūsų krepšinis“.
„Mūsų krepšinio“ 23-iajame numeryje taip pat skaitykite:
J.Sinica: „Širdyje tikiu, kad galime laimėti ir Eurolygą“
Iš Zarasų kilęs Vilniaus „Lietuvos ryto“ puolėjas „Mūsų krepšiniui“ pasakojo, kad pirmąsias krepšinio treniruotes lankė Visagine, o pirmuosius uždirbtus 500 litų sumokėjo už buto nuomą. „Visi jau žino, kad gerai pataikau iš toli, turiu gerą ranką. Mano trūkumas, kaip visi sako, yra gynyba. Tačiau stengiuosi, kiekvieną dieną dirbu, kad ją pagerinčiau. Mano ūgio žaidėjui yra sunkiau dengti mažesnius žaidėjus, paskui juos lakstyti“, – apie save pasakojo Zyle vadinamas krepšininkas. Šią pravardę Vilniaus „Sakaluose“ jam sugalvojo Rolandas Skaisgirys.
 |
| „Mūsų krepšinis“ viršelis |
G.Petronytė Atėnuose tapo Dži-Dži
Su graikiška tvarka tenka apsiprasti ne tik Linui Kleizai. Į Graikijos sostinę šią vasarą persikėlė ir perspektyviausia Europos krepšininke išrinkta 20-metė 195 cm ūgio Gintarė Petronytė. Žaisdama išvykoje ji ir vėl vilkės raudonais marškinėliais, tačiau ant jų jau puikuosis ne stipriausios Lietuvos ekipos Vilniaus TEO, o Graikijos čempionės Atėnų „Athinaikos“ pavadinimas.
Rinkodaros čempionas – „Žalgiris“
Jei aistruoliai neina į varžybas, reikia juos sudominti, įtikinti, kad krepšinis gali būti gera pramoga, priversti domėtis jų mieste esančių klubų naujienomis. „Mūsų krepšinis“ apžvelgė Lietuvos klubų pastangas vilioti į savo arenas potencialius žiūrovus. Deja, tenka konstatuoti, kad šioje srityje dirba vos vienas kitas klubas, o aktyviausias – visus konkurentus toli palikęs Kauno „Žalgiris“.
