Du kartus per savaitę tiksliai nustatytu laiku jis pradeda treniruotę. Kad ji įvyktų, buvęs „Žalgirio“ ir SSSR rinktinės kapitonas, daugkartinis Europos bei pasaulio čempionas kiekvieną kart įveikia 80 kilometrų atstumą ir dukart kerta valstybės sieną. Kaip rašo Rusijos dienraštis „Rosijskaja gazeta“, treneris dar nė karto nepavėlavo.
Važinėti iš Šakių ir Karasnoznamenską M.Paulauską įkalbėjo buvęs rajono vadovas Fiodoras Piskariovas. Jis gudriai paklausė olimpinio čempiono, ar negalėtų bent retkarčiais aplankyti krepšiniu besidominčių vaikų ir duoti jiems patarimų. M.Paulauskas sutiko ir konsultacijos tapo reguliariomis treniruotėmis. Ir štai jau ketvirtus metus antrojo pagal titulų (po Genadijaus Volnovo) skaičių sovietinės erdvės krepšininko automobilis sustoja prie miestelio sporto salės.
Vienoje šių treniruočių lankėsi ir Rusijos dienraščio žurnalistai. Pasitempęs, impozantiškas vyras sportiniu kostiumu mokė kamuolio varymo subtilybių tenykščius berniūkščius. Kas verčia trenerį važinėti į užsienį, į tokią provinciją ir dar už menką atlygį?
„Turbūt atėjo laikas pasitraukti iš didžiojo krepšinio. Traumos ir susikaupęs nuovargis jau duoda pirmuosius signalus, – pasakoja M.Paulauskas. – Tačiau neturių jėgų visiškai pasitraukti iš krepšinio. Turiu keletą vaikų grupių ir Šakiuose. O čia mane šaukia sovietinės jaunystės nostalgija. Noriu girdėti rusų kalbą ir padėti vaikams.“
Žinoma, čia, tokiame mažame miestelyje, didžiojo krepšinio niekada nebuvo ir nebus, tačiau yra žmonių, kuriems reikia skiepyti meilę šiai sporto šakai. Paradoksas, kad kiekvienais metais vis sunkiau sudominti žmones krepšiniu net olimpinio čempiono titulu. Moksleiviai auga su naujomis vertybėmis, tokiomis kaip internetas ar kompiuteriniai žaidimai, tačiau apie penkiolika žmonių susirenka.
Kaip pažymi vietos jaunuoliai, prieš treniruotes pas M.Paulauską vyksta puikūs apšilimai, kuriuos galima įrašyti į miestelio sporto istoriją. Būtent dėl jų sekmadieniais į sporto salę renkasi ne tik moksleiviai, bet ir suaugę entuziastai.
Krasnoznamenskiečiams labai pavydi gretimų miestelių – Nemano bei Gusevo – gyventojai, o dar vienas pasienio miestelis Nesterovas jau viešai grasina persiviliosiantis lietuvį. Pas juos juk yra daugiau gyventojų...
