Lietuvėms nepasisekė ilgiau užsibūti Europos moterų krepšinio pirmenybėse Prancūzijoje. Trenerio A.Paulausko vedamos mūsiškės namo sugrįžo su vos viena iškovota pergale. Taip pat mūsų šalies atstovės neįvykdė Lietuvos krepšinio federacijos iškelto uždavinio – čempionate laimėti 3-5 vietas bei pelnyti kelialapį į kitų metų pasaulio pirmenybes Turkijoje. Pagal čempionato nuostatus, lietuvės, kartu su latvėmis, rusėmis ir ukrainietėmis užėmė 13-16 vietas. Šios rinktinės pasitraukė iš tolesnės kovos dėl medalių,
„Ko mums pritrūko? Patirties. Kartojosi – viskas eidavosi gerai, kol nepadarydavome didesnę klaidą, kuri išmušdavo žaidėjas iš ritmo. Jauni esame“, – apie tokios pasirodymo turnyre priežastis aiškino rinktinės treneris.
Lietuvos krepšinio federacijos generalinis sekretorius Mindaugas Balčiūnas 15min.lt teigė, kad rinktinės treneris A.Paulauskas lieka savo poste. Bent iki rudens, kai Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) vykdomasis komitetas apibendrins visų vienuolikos šią vasarą įvairiuose čempionatuose startuosiančių rinktinių rezultatus. „Kol kas galvų kapojimo vajaus nebus“, – teigė M.Balčiūnas.
Lietuvos krepšininkės, kovojusios D grupės pirmajame mače ilgai pirmavo, tačiau dėl tragiško ketvirtojo kėlinio 77:89 nusileido kroatėms, o antrajame mače – 51:70 neprilygo Čekijai bei ankščiau laiko prarado galimybę prasimušti į kitą turnyro etapą. Paskutinė grupės dvikova su baltarusėmis buvo tik garbės reikalas ir lietuvės nugalėjo Rimanto Grigo vadovaujamą baltarusių komandą 72:67.
„Vakare per vakariene visi susėdome ir savotiškai atšventėme čempionato pabaigą bei mūsų rinktinės gydytojo Gedimino Tankevičiaus gimtadienį. Toks ir šventimas – du buteliai šampano, kalbos apie varžybas ir lagaminų krovimasis“, – apie paskutinė vakarą 2013-ųjų Europos moterų krepšinio čempionate teigė A.Paulauskas.
– Rusijoje po rinktinės fiasko kalbama, jog atėjo moterų krepšinio krizė. Pas mus ta krizė yra?, – buvo paklaustas A.Paulauskas.
– Apie mūsų ekipą visi čempionate sakė, kad ji yra labai perspektyvi ir tikrai dar ateityje parodys gerus rezultatus. Žinoma, su sąlyga, kad turėsime krepšininkes, kurios žais rimtuose klubuose ir įgaus patirties rimtuose Europos turnyruose. Bet mes patys turime suprasti, jog Lietuvoje dabar yra nyku: moterų čempionatas – nulis, sistema dar nesutvarkyta, gerų Eurolygos klubų – nulis. Jei neturėsime sistemos, neturėsime ir geros rinktinės.
– Prieš čempionatą kalbėta apie keliamą užduotį komandai – 3-5 vietas. Kaip vertinate šią užduotį dabar?
– Ši užduotis buvo keliama dar vasario mėnesį. Tada mes dar nežinojome, kad dalis patyrusių žaidėjų negalės atstovauti Lietuvai ir turėsime jauną ekipą. Galbūt, reikėjo tas užduotis iškelti prieš pat pirmenybes. Kitą vertus, aš už tai, kad keltume labai aukštas užduotis – tada bus ko siekti.
– Ar liksite prie rinktinės vairo?
– Aš linkęs bendradarbiauti su Lietuvos krepšinio federacija. Ji padarė viską, kad mes pasirengtume ir dalyvautume čempionate. Jei nebus norinčių perimti -aš neatsisakysiu vėl padėti komandai ar kitaip prisidėti prie jos progreso . Čia ne pyragai, bet man patinka moterų krepšinis. Žinoma, pagal logiką, turėčiau užleisti vietą kitiems...
Dar prieš išvykstant į Europos čempionatą A.Paulauskas papasakojo 15min.lt apie savo krepšinio viziją, nuoskaudas ir draugus.
Apie rinktinės stratego kėdę
Prieš porą metų vėl prie rinktinės vairo stojęs A.Paulauskas tikino, jog buvo ne vienas kandidatas treniruoti Lietuvos komandą, tačiau buvo vienintelis, kuris nekėlė didelių reikalavimų Lietuvos krepšinio federacijai, tad ir užėmė šį postą.
„Girdėjau, kad kiti kandidatai, norėję stoti prie rinktinės vairo, reikalavo butų, krūvos pinigų, norėjo itin prabangiai keliauti į varžybas... Buvo ir užsienio trenerių. Manęs klausia: ar tau apsimoka būti moterų rinktinės treneriu? Sakau, kas kaip supranta „apsimoka“. Aš jau seniai dirbu moterų krepšinyje, todėl man asmeniškai atsimoka – patinka šis darbas, matai krepšininkės, esi įvykių sūkuryje. Jei kalbėsime apie finansinius dalykus – parduotos vasaros. Aš pasirašiau sutartį, tačiau dar iki šiol neperžiūrėjau jos – kiek laiko galėsiu treniruoti komandą, kiek gaunu algos. Gal tai ir blogai, bet kol kas man tai – šalutiniai dalykai. Nesigilinu – dirbu ir tiek“, – sakė A.Paulauskas.
Apie nuoskaudas
Lietuvos moterų rinktinės treneris tikina, kad Lietuva nėra krepšinio šalis – ji yra vyrų krepšinio šalis, nes moterų krepšinis yra nustumtas į užribį.
„Tiek vyrų rinktinės, tiek ir kitų šalių moterų rinktinių treneriai uždirba kur kas daugiau už mane – aš nesiaiškinau, kiek kartų daugiau, tačiau numanau. Žinoma, ne dėl pinigų ėjau vadovauti rinktinei, tačiau reikia viešai pripažinti, kad mūsų šalyje skirtumas tarp vyrų ir moterų nacionalinių komandų, požiūrio į jas – akivaizdus. Čia vien tik žiniasklaidos požiūris viską parodo: mes turėjome mėnesio treniruočių stovyklas, tačiau žurnalistų taip ir nesulaukėme. Jie nestovėjo pulkais treniruotėse, kaip stovi per vyrų rinktinės pratybas – dėmesio skirtumas kaip tarp Lietuvos ir Kinijos. Būkime atviri: visuomenė neskiria jokio dėmesio moterų krepšiniui. Tad neverta aiškinti, kad mes esame krepšinio šalis. Mes esame vyrų krepšinio šalis. Dėmesys mums atsiranda tik tada, kai pralaimime – tada visi su pasimėgavimu skuba parašyti, aptarti nesėkmę. Daug kas sako – džiaukitės, juk niekas netrukdo pasirengti varžyboms. Aš atsakau – būtų mano valia, tai Algirdo Paulausko pavardės apskritai minėti nereikėtų. Nėra manęs. Bet krepšininkėms populiarumas – papildomas stimulas. Juk jos moterys“, – sakė krepšinio specialistas.
Trys treneriai – trys draugai?
Lietuvos rinktinės treneris A.Paulauskas kartu dirbo su abiem Europos čempionate kitų šalių ekipas treniruojančiais lietuviais: taip pat nesėkmę patyrusios Rusijos komandos vedlys Alfredas Vainauskas buvo A.Paulausko asistentu Vilniaus „Lietuvos telekomo“, „Teo“, Kursko „Dinamo“ klubuose, o Baltarusijai diriguojantis Rimantas Grigas šalies moterų rinktinės strategui padėjo treniruoti Jekaterinburgo UMMC komandą.
„Reikia džiaugtis, kad yra lietuvių paklausa. Aš nematai nieko blogo, kad jie treniruoja kitas rinktines: juk Lietuvos moterų ekipa yra viena, prasimaitinti treniruojant moterų klubus yra labai sunku, todėl ir traukia visi ieškoti laimės kitose šalyse.
Su Rimu – mes draugai. Su Alfredu – draugystės nebeliko. Aš nežinau, kas jam atsitiko, bet šia tema nekalbu. Jam esu po vieno turnyro esu pasakęs, kad mano atžvilgiu jis elgėsi labai negražiai – viskas, ką galiu pasakyti apie mus abu“, – lakoniškai apie bendravimą su kitais treneriais sakė A.Paulauskas.
Ką daryti su rinktinei pasakiusiomis „ne“?
Šiemet Lietuvos rinktinėje atsisakė žaisti Kursko „Dinamo“ klubui atstovaujanti Aušra Bimbaitė. Į kalbas dėl pagalbos rinktinei nesileido ir Sandra Linkevičienė. Ką reikia daryti, kad moterų rinktinė neprarastų savo lyderių?
„Aš nežinau, kodėl Aušra atsisakė padėti. Man tik keista, kad žinodama, kaip ji reikalinga ekipai – ramiai pasakė „ne“. Labai noriu tikėti, kad A.Bimbaitės atsisakymas nėra susijęs su tuo, kad Kursko treneris A.Vainauskas buvo Rusijos rinktinės treneriu. Faktų neturiu, todėl ir nediskutuokime šiuo klausimu. Jei kalbėsime apskritai apie atsisakymus vilkėti Lietuvos rinktinės marškinėlius, pasakysiu paprastai: mes nuryjame karčią piliulę ir ieškome kuo pakeisti tą žaidėją. Ką tu gali pasakyti krepšininkei – ji atiduoda metų metus rinktinei, o tu pradėsi smerkti? Ir Jurgita Šteimikytė 2005 metais atsisakė padėti komandai, o su ja tikrai būtume laimėję Europos medalį. Tai tada reikia uždaryti sienas, grąžini sovietų laikus ir iš parduotuvių išveži visus produktus. Tik tuomet galėtum priversti sportininką atstovauti rinktinei. Bet ar tai išeitis? Juk krepšinio rinktinėje žaidžia 12 krepšininkų“, – dėstė krepšinio specialistas.
Po nesėkmės atsistatydintų?
Ir šių metų, ir pastarųjų dviejų Europos čempionatų Lietuvos moterų krepšinio rinktinės rezultatai sirgalių nedžiugino – prieš šešerių metus ekipa kovojo dėl medalių, o nuo 2009 metų – tik dėl 8-12 vietų.
„Neslėpsiu, šiuo klausimu su savimi kalbuosi. Reikia galvoti, kas yra fiasko čempionate: viena – kai tu atvyksti su jauna ekipa, kovoji, sieki pergalių, bet nepasiseka, o antra – atvažiuoji su garsiais vardais ir galvoji tik apie medalius, o patenki tik į ketvirtfinalį, – dar prieš pirmenybės dėstė treneris A.Paulauskas. – Aš nebūsiu įsikibęs į darbo vietą ir nesakysiu „nesitrauksiu“, jei paprašys. Ir net nedalyvausiu naujame konkurse užimti rinktinės trenerio vietą.
Bet niekada neatsisakysiu padėti. Aš suprantu – yra emocijos, kurios valdo, bet kol kas mano pozicija neutrali: jei nepatiks mano pasiekti rezultatai ir Lietuvos krepšinio federacija pasakys – aš pasitrauksiu“.
