TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Linas Kvedaravičius: naujos arenos – tai drambliai, kuriuos šersime iš savo kišenės

Linas Kvedaravičius
BFL/Sauliaus Žiūros nuotr. / Linas Kvedaravičius
Šaltinis: Eurobasket.lt
0
A A

Šeštadienį Vilniaus universiteto Teisės fakultete įvyko Europos teisės studentų asociacijos Lietuvos nacionalinės grupės filialo ELSA Vilnius organizuota diskusija „Teisinės aktualijos sporte“, kurioje buvo aptariama ir susirinkusiems pristatoma kita – žiūrovams nematoma sporto pusė, praneša organizatoriai.

Diskusijoje „Teisinės aktualijos sporte“ dalyvavo puikiai sporto subtilybes išmanantys asmenys – Europos rankinio federacijos arbitražo arbitras, advokatų kontoros VARUL partner advokatas Marius Devyžis, FIBA licencijuotas agentas, daktaro disertacijos apie sporto veiklos sutartis, sporto ginčus autorius, Bernotas & Dominas GLIMSTED advokatas Audrius Biguzas, krepšinio klubo „Sakalai“ direktorius Linas Kvedaravičius ir sporto žurnalistas Artūras Gimžauskas. Diskusiją vedė sporto žurnalistas, komentatorius Nerijus Kesminas.

Sporto ir teisės sąsajos

Visuomenėje puikiai žinomi svečiai gausiai auditorijoje susirinkusiems renginio dalyviams pristatė sporto teisę. A. Biguzo manymu, tai ypač įdomi teisės šaka: „Sporto teisė yra veikiama įvairių teisės šakų, bet tuo ji ir yra specifinė, nes jai negalima pritaikyti būtent kurios nors vienos teisės šakos. Kiekvienu atskiru atveju reikia kalbėti apie atskiras taisykles ir atskirą reguliavimą.“

Pasak diskusijos dalyvių, nors daug kas mano, kad sporto teisė susijusi tik su dideliais sporto renginiais, garsiais sportininkais, jų agentais ir didžiulėmis pinigų sumomis, tačiau ji apima labai daug sričių. „Sporto teisę reikia suprasti ne tik kaip darbo teisę, bet ir kaip vaikų teisę. Pavyzdžiui, vaikas ateina į sporto mokyklą, pradeda sportuoti ir jam pakišama sutartis. Tad kokias jis turi teises? Kokias teises turi jo tėvai? Viskas prasideda nuo mažens ir pradeda augti profesionalaus sporto link“, – teigia L.Kvedaravičius. Jis pabrėžia ir tai, kad pagrindinės problemos yra ne sporto teisės apibrėžime, o tai, kad teisė negali tinkamai egzistuoti neturint vieningos sporto politikos: „Sporto politika turėtų būti pagrindinė tema. Po jos seka sporto teisė. Kai atsiranda dėl ko, atsiranda ir kaip.“

Ydinga valdžios politika

Tad didelė kritikos dozė teko ir politikams ir jų priimamiems įstatymams. „Problematikos šioje srityje yra labai daug. Kai per vieną naktį yra pakeičiami įstatymai, sujaukiama visa sporto rinka. Tas nepastovumas įstatymuose padaro daug bėdos“, – savo patirtimi dalinosi L. Kvedaravičius. Pasak „Sakalų“ sporto direktoriaus, ypač daug ką lemia ir mokesčiai: „Sportininką bandyta prilyginti paprastam darbininkui, nors profesionali sportinė karjera trunka daugiausia 15 metų. Buvo nutarta kaupti jam pensiją, tačiau šiam išvažiavus į užsienį, viskas nutrūksta, mokesčiai būna sumokėti perniek. Dėl egzistuojančių įstatymų, labiau apsimoka sudaryti kontraktą su žaidėju užsieniečiu, o ne lietuviu. Atrodo, esame krepšinio šalis, bet aikštelėje laksto ne lietuviai.“

Jis taip pat kritikavo ir specialiai Europos krepšinio čempionatui pastatytas krepšinio arenas: „Latvijoje ir Estijoje kiekvienas miestelis turi savo kelių tūkstančių talpos universalią sporto salę. O pas mus? Pasistatėme rūmus – šešis dramblius. Bet kas juos dabar šers? Mes visi. Reikalingi du milijonai išlaikyti vienai arenai. Ar galime ten nueiti pasportuoti? Ne. Štai jums ir atsakymas. Kuriuo keliu nueiti? Mes pasirinkome tą žibantį, kuris prie nieko gero nepriveda.“

Tačiau buvęs krepšininkas pasidžiaugė ir padėties pagerėjimu: „Šiemet paleidžiamas bandomasis projektas, kai įsteigiamas krepšelis, naudojamas vaikui norint lankyti būrelius, sportuoti. Nuo ko ir prasideda sportas. Estai tai padarė jau prieš 10 metų ir rezultatai jau matomi – sumažėjo nusikalstamumas ir narkomanija. Iki šiol didžiuliai pinigai Lietuvoje buvo ir yra išleidžiami prevencinėms programoms, kurios neveikia.“

A. Gimžauskas priminė Živilės Balčiūnaitės atvejį. Sportininkė be profesionalių medikų pagalbos susidėlioja savo racioną, kas yra ypač svarbu sportininkui, daugiausia savo lėšomis pasiekia puikių rezultatų ir garsina Lietuvą visame pasaulyje. Tačiau kilus dopingo skandalui, valstybės pozicija buvo gana atsaini – niekas iš jokių instancijų nepasiūlė advokato pagalbos. Dabar sportininkė ne tik, kad yra likusi be pajamų šaltinio, bet ir išėjusi motinystės atostogų, negauna tam skiriamų pinigų, nes jos vyras uždirba daugiau nei 1 500 litų per mėnesį. „Bandome skiepyti patriotiškumą, tačiau kai sportininkas nėra apsaugotas, verčia tuo suabejoti“, – filosofavo A. Gimžauskas.

Patys kalti?

Diskusijoje taip pat buvo išgirsta nuomonė, kad nepakankamas finansavimas ir netobula įstatyminė bazė nėra pagrindiniai kai kurių sporto šakų marinimo priežastis. Šiandien visuomenėje vyrauja įsitikinimas, kad viskas vyksta lyg užburtame rate – esant geriems rezultatams, gaunamas didesnis finansavimas, tačiau nesant pakankamo finansavimo, nesiseka pasiekti ir gerų rezultatų. M. Devyžis pateikė puikų to pavyzdį:

„Lietuvos krepšinio rinktinės pasiruošimui Europos krepšinio čempionatui buvo skirta daugiau nei pusantro milijono litų. Visai rankinio federacijai, pradedant nuo pačių mažiausių ir baigiant rinktine, skiriama pusė milijono litų per metus. Lietuvos rankinio komandai sužaisti vienas atrankos varžybas į Europos rankinio čempionatą – surengti vienas varžybas, priimti svečius – kainuoja apie 100 000 litų. Situacija, kad ir kaip bebūtų gaila, yra tiesiogiai proporcinga pinigų kiekiui, kuris yra skiriamas federacijai.“

A. Gimžausko teigimu pati pasaulėžiūra yra ydinga: „Krepšinis yra verslas, futbolas sąlygiškai, bet visos kitos sporto šakos gauna dotacijas iš savivaldybių. Mano įsitikinimu, tą patį lengvaatletį, irkluotoją, plaukiką mūsų mažoje rinkoje galima prasukti už didelius pinigus. Per 20 nepriklausomybės metų taip įvyko, kad krepšinis sugebėjo įdiegti gerą vadybą ir tai neša pelną. Dabar verslininkas eis ten, kur yra patikima, bet nerems, kad ir perspektyvaus beisbolininko.“

Jis siūlė turint bent minimalias lėšas, investuoti į viešumą, buvimą matomu. „Mes, žurnalistai, iš esmės esam tinginiai – pasiimam tą informaciją, kuri yra lengviausiai pasiekiama. Kai tu būsi matomas – tu galėsi kažką ir parduoti“, – apibendrino A. Gimžauskas.

Atstovavimas žaidėjui yra verslas ir agentas visų pirma turi būti verslininkas.

Sportininko užnugaris

Formuojant ne tik sportininko, bet ir atskiros sporto šakos įvaizdį, didelę įtaką turi ir agentai. M. Devyžis pamėgino paaiškinti kas jie tokie esantys: „Agentas yra kaip profesija. Atstovavimas žaidėjui yra verslas ir agentas visų pirma turi būti verslininkas. Agentas tarpininkauja pasirašinėjant sutartis, ieškant klubų.“ Jo teigimu, daug kas priklauso ir nuo principų, kuriais agentas vadovaujasi – ar jam svarbesni pinigai, ar sportininko interesai.

A. Biguzas pateikė pavyzdį iki ko tai gali nuvesti. Vienas sportininkas kreipėsi į teismą dėl savo agento veiklos. Mat klubas, su kuriuo buvo pasirašyta sutartis, bankrutavo. Procese tarpininkavęs agentas nepasidomėjo ar klubas turi finansinių sunkumų. Advokato manymu, sportininkas turi sportuoti, o agentas atlikti visą kitą darbą, už kurį jis gauna atlyginimą.

Tamsioji sporto pusė

Dažnai sporto teisės objektu tampa siauros ribos tarp dopingo ir sportavimui reikiamų medžiagų vartojimo ir lažybų verslo užkulisinių žaidimų. „Dviguba teisė ir moralė. Anksčiau JAV olimpinėse krepšinio varžybose atstovaudavo studentai, bet augant krepšinio populiarumui Tarptautinis olimpinis komitetas panorėjo, kad Olimpinėse žaidynėse dalyvautų iš NBA žaidėjų sudaryta komanda. Amerikiečiai sutiko, tačiau iškėlė sąlygą, kad komanda nebus tikrinama dopingo kontrolės. Tad kovojame prieš nešvarų sportą“, – pavyzdį pateikė L. Kvedaravičius. Pasak jo, kartais norint naudoti uždraustus vaistus, sportininkas paverčiamas astmatiku: „Įsivaizduok, pamink dabar dviratį, būdamas astmatiku.“

Kita, ypač sporto įvaizdžiui kenkianti problema – papirkti sportininkai ir sufabrikuotos varžybos. „Lažybos kaip tokios, nekenkia sportui, tiek kiek jos nedaro įtakos rezultatui. Šioje vietoje valstybės įsikišimas gali būti minimalus. Manau, kad to neįmanoma pažaboti“, – teigia A. Biguzas.

„Tik baimės faktorius visą tai sustabdytų, kad juos gali diskvalifikuoti. Visa tai provokuoja iš skurdo. Jei sportininkas turėtų normalų advokatą, normalų teisininką, normalų atlyginimą, jei galėtų iki gyvenimo pabaigos sau ramiai gyventi – jis tikrai nerizikuotų.“ – mano A. Gimžauskas. Pasak N. Kesmino, didelė bėda ir tai, kad lažybų bendrovių pasiūla yra labai plati, o tai didina manipuliacijos galimybes.

L. Kvedaravičiaus nuomone, nors lažybos sportui pinigų ir duoda, tačiau daug ir atima: „NBA – labai toli pažengus verslo sritis. JAV ant bet kokio kampo gali statyti pinigų sumas. NBA uždraudė lažybas Amerikos teritorijoje, nes pajuto, kad jai taip daroma žalą. Geriau gauti legalius pinigus, nei bandyti užsidirbti nešvariais būdais.“

Aukščiausia sporto teisės institucija

Apie Tarptautinį sporto arbitražo teismą esame girdėję daugelis, tačiau labai svarbu suprasti kokią reikšmę jis turi sportui. „Nagrinėjami teisės klausimai. Išskyrus tam tikrus atvejus, kai vienas ar kitas teisėjo sprendimas buvo akivaizdžiai nesąžiningas vienos šalies naudai. Tai ne tik į sporto profesionalus orientuotas dalykas. Nagrinėja ir ginčus, atsirandančius tarp mėgėjiškų sporto klubų, žaidėjų, federacijų, kylančius olimpinių žaidynių metu. Aukščiausias teisminis organas“, – apibendrino A. Biguzas.

M. Devyžis jam antrino: „Aukščiausias organas, pagal savo įvaizdį, pagal nagrinėtas bylas. Vien tai, kad tik jame nagrinėjamos Olimpinių žaidynių metu kylantys ginčai, pasako daug ką. Ne kiekviena federacija turi savo arbitražus, tad jos kreipiasi į šį.“ Per metus arbitražą pasiekia apie 300 bylų, tad ši tendencija taip pat rodo, kad arbitražas pripažįstamas kaip autoritetas.

Eurobasket.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 24sek